Tylioji revoliucija ekonomikoje

Tylioji revoliucija ekonomikoje

Laikai, kai vartotojai pinigus leisdavo prekėms ir paslaugoms pirkti tik iš verslo arba išimtiniais atvejais iš valstybės, baigėsi. JAV dalinimosi ekonomika (sharing economy) vis drąsiau vadinama „Tyliąją revoliucija“. Naujos tendencijos pamažu pasiekia ir į kitas šalis. Gera naujiena ta, kad dalinimosi ekonomika sėkmingai gali prigyti ne tik išsivysčiusiose šalyse, bet ir augančiose rinkose.

„Airbnb“, „Getaround“, „Lyft“ bei daugybė kitų projektų jau įrodė, kad „sharingas“ yra nauja jėga ekonomikoje, prie kurios turi taikytis tradiciniais verslas ir net vyriausybės. Taip yra dėl labai paprastos priežasties – vis daugiau vartotojų bendradarbiauja su kitais vartotojais ieškodami paslaugų ir prekių, o tai reiškia, kad naujoje ekonomikos zonoje sukasi vis daugiau pinigų.

Dalies gyvenimo perkėlimas į skaitmeninę erdvę, didžiulė socialinių tinklų įtaka leido sukurti naujas bendravimo formas tarp vartotojų. Jie gali keistis ne tik informacija, emocijomis, vaizdais, bet ir turimomis gėrybėmis, taip pat ir pinigais. Dar prieš kelis metus atrodė, kad žmonių tarpusavio ryšius galima perkelti tik iš realaus gyvenimo į virtualų. Šiandien puikiai veikia ir atvirkštinis procesas, ir tai vartotojams suteikia dar neregėtų galimybių.

Verslo įmonės bando prisitaikyti prie dalinimosi ekonomikos ir klientams siūlo vis daugiau panašių paslaugų: dalinimasis automobiliais, trumpalaikė biuro ar kostiumo nuoma, tačiau verslas susiduria su nauju ir labai galingu konkurentu – vartotojų mase. Kad būtų aiškiau, panagrinėkime jau minėtą pavyzdį: būsto dalinimosi paslaugą siūlančiame „Airbnb“, kuris nėra labai plačiai žinomas Lietuvoje, užsiregistravę 126 būstų savininkai iš Vilniaus. Kainos už parą apsigyvenimo sostinėje svyruoja nuo keliolikos iki 300 JAV dolerių. Sudėję visas miegamas vietas, kiek yra šiuose kambariuose, butuose ir namuose, galime „Airbnb“ vadinti labai dideliu arba pačiu didžiausiu viešbučiu Vilniuje.

Lietuvoje ir be „Airbnb“ yra ne vienas vietinis pavyzdys, rodantis, kad ir mūsų šalyje jau veikia dalinimosi ekonomika: daiktų nuomos ir dalinimosi platforma Dalinuosi.lt, daiktų keitimosi platforma Mainyk.lt, socialiniuose tinkluose aktyvios grupės, kuriose galima susirasti pakeleivių ir pan.

Dalinimosi ekonomikos stiprioji pusė yra tai, kad joje nereikia kurti naujų produktų ir paslaugų, o lieka tik patenkinti poreikį, užimti nišą, kuri labai ilgą laiką buvo tuščia. Kitaip tariant, paklausa yra beveik garantuota, belieka sulaukti, kada pasiūla taps pakankama. Taip pat svarbu, kad būtų įrankių, kuriais vartotojai gali pasiekti vieni kitus.

Be to, bendradarbiaudami vartotojai ne tik gali taupyti savo pinigus ar kitus išteklius, bet ir naudotis paslaugomis ar daiktais, kurie iki šiol jiems nebuvo prieinami. Skamba drąsiai, bet vartotojai gali suteikti geresnės kokybės paslaugas nei jie gaudavo ar gauna iš verslo. Dalinimosi ekonomikoje itin svarbi tarpusavio kontrolė – kelis kartų susimausi, kiti su tavimi nebenorės turėti jokių reikalų, nes tuos, kurios nuvylei, tą būtinai pasakys garsiai.
Savo ruožtu, platformos turi užtikrinti vietą keitimuisi ir suteikti galimybes vartotojams saugiai bei sklandžiai dalintis, gauti papildomos informacijos apie siūlomus daiktus ir paslaugas bei daiktų savininkus ar paslaugų teikėjus. Kitais žodžiais tariant, vartotojai turi būti pakankamai informuoti apie kitus vartotojus.

Dalinimosi ekonomika vyriausybėms taip pat sukelia naujų iššūkių. Niujorko universiteto Stern verslo mokyklos profesorius Arunas Sundararajanas teigia, kad valdžia iš vartotojų jaus spaudimą padėti užtikrinti dalinimosi ekonomikos sklandų veikimą. Tai reiškia, kad tam gali prireikti net naujų priežiūros institucijų arba išplėsti esamų galias.

Apibendrinant, turto dalybos arba visiškas nuosavybės atsisakymas yra naujas „trendas“. Daugiau apie tai galite paskaityti čia. Daugiau naujienų apie sharingą rasite čia.

Aukšti pasiekimai

Aukšti pasiekimai

Nuo įsikūrimo pradžios, apie 100 jaunų verslininkų ir laisvadarbių buvo mūsų nariais, 10 įmonių išaugo ir išsikėlė į kitas patalpas, 3 įmonės pas mus įregistravo savo buveinę, 2 huberiai įsidarbino Google  . Hube pastoviai renkasi mobilių aplikacijų kūrimo, Ruby programavimo, startuolių ir socialinių verslininkų bendruomenės, blogeriai, per mėnesį įvyksta bent 4 renginiai. Labai išpopuliarėjo mūsų rengiama kasmėnesinė idėjų konferencija Hub Camp. Vienu metu vidutiniškai turime 80 aktyvių narių, kurie dirba vienoje iš trijų mūsų darbo zonų: Šermukšnių g. 6a, Šiaurės miestelio technologijų parke ir Gedimino 21. Viso esame įrengę virš 100 darbo vietų.

Maždaug trečdalis narių yra programuotojai, iš kurių dauguma eksportuoja savo paslaugas į užsienį, po to rikiuojasi dizaineriai, e – komercijos ir rinkodaros konsultantai, kitų su IT susijusių paslaugų teikėjai, kūrybinių industrijų atstovai, socialiniai verslininkai, architektas, teisininkas ir pan.
Hubas remia geras iniciatyvas jas viešindamas ir suteikdamas nemokamą darbo erdvę: Startup Monthly Vilnius ir TEDx Vilnius organizatoriams, Meno Duobės kuratoriams, startuoliams skirtų renginių laimėtojams ir kt. Mes nuomojame savo erdves renginiams.

 

  • HUB‘e jau išgerta 30 tūkst. puodelių kavos.
  • Įvyko virš 100 renginių.
  • Per Kalėdas suvalgyta 50 kg mandarinų.
  • Padaryta virš 2000 atsispaudimų.
  • Daugiau nei 600 svečių nusėdėjo Credit 24 padovanotus sėdmaišius.
  • Nuaidėjo virš 30 vakarėlių, virš 200 kartų – sudainuota „Su gimimo diena“.
  • Per dvejus metus atspausdinta tik 2000 lapų, nes mes – ekologiški.

Ko trūksta startuolių ekosistemai Lietuvoje – pinigų, idėjų ar komandų?

Ko trūksta startuolių ekosistemai Lietuvoje – pinigų, idėjų ar komandų?

Verslumo projekto „Septynių jūrų kapitonai“ organizatoriai reikia jaunų verslų konferenciją. Renginys vyks 2012 m. gruodžio 6 d. Vilniaus verslo uosto konferencijų centre (I Pietinis įėjimas, 3-ias aukštas, Lvovo g. 25), pradžia 9.00 val.

Konferencijoje bus aptariama Lietuvoje sparčiai besivystanti startuolių bendruomenė ir ją supanti ekosistema. Augimas yra sudėtingas ir net skausmingas procesas – norisi išnaudoti visas galimybes, tačiau jaučiama ir pasąmoninė naujo „dot komų“ burbulo baimė. Taip pat bus aptariama, kaip startuolių ekosistema auga Lietuvoje ir ar visos jos sudėtinės dalys vystosi vienodai sklandžiai?

Konferencijos metu dalyvius kviesime diskutuoti tema „Ko trūksta startuolių ekosistemai Lietuvoje – pinigų, idėjų ar komandų?“

Konferencijos dalyviai taip pat turės unikalią progą susipažinti su vieno žinomiausių Lietuvoje verslumo projekto „Septynių jūrų kapitonai“ komandų verslo idėjomis ir įvertinti jų perspektyvas globalioje rinkoje. Dalyvauti šiame renginyje kviečiami Rokas Tamošiūnas iš „Startup Highway“ ir Daumantas Dvilinskas iš „Startup Monthly“, Algimantas Variakojis iš „Verslo angelų fondo I“ ir Donatas Keras iš „Practica capital“, PriceOn.

Norėdami dalyvauti konferencijoje, užpildykite trumpą registracijos formą, kurią rasite paspaudę šią nuorodą.

Programa

8:30 – 9:00 Dalyvių registracija
9:00- 9:20 Įžanginis žodis
9:20 -10:40 Pranešimai „Ko trūksta startuolių ekosistemai Lietuvoje – pinigų, idėjų ar komandų?“
10:40 – 11:00 Kavos / arbatos pertrauka
11:00 – 12:30 Moderuojama startuolių ekosistemos atstovų diskusija
12:30 – 13:30 Pietūs visiems dalyviams
13:30 – 14:40 Projekto „Septynių jūrų kapitonai“ komandų idėjų ir prototipų pristatymai (part 1)
14:40-15:00 Kavos / arbatos pertrauka
15:00-16:20 Projekto „Septynių jūrų kapitonai“ komandų idėjų ir prototipų pristatymai (part 2)
16:20 -17:00 Geriausių idėjų ir prototipų rinkimai ir nugalėtojų apdovanojimai

Smulkesnė informacija telefonu (8-679) 6 22 88, ir elektroniniu paštu ernesta@aadvice.lt.

Reklama apmokėta užsakovo.