Hub Camp #12: More New Discoveries and Success Stories

Hub Camp #12: More New Discoveries and Success Stories

Swedbank is where you want to spend the afternoons of every last Friday of the month, when the monthly Hub Camp events gather just the lot you’d want to hang out with. Organized by Hub Vilnius and a non-profit organization Start Karma, Hub Camp #12 might’ve been more concise than the previous ones, but that didn’t deduct any points from the quality of its content.

 

For the first time ever, this Hub Camp was held in English, which should be noted as a worthwhile step, making the event friendlier for non-Lithuanian speakers.

 

Vytautas Butkus from “StartupLithuania”

 

The first speaker to have the floor was Vytautas Butkus from “StartupLithuania”, and it was pretty nice to listen to someone who describes his work with startups as “the best position there is”.  Vytautas presented the annual “Login” conference that will take place on 18th-19th of April, and then elaborated more on the Startup Pitch Challenge, where top 20 best pitching startups will win tickets to the Road show. Save the dates and find out more at the “Startup Roadshow” stand in “Login”!

 

Domas Sabockas from “Dragdis”

 

Vytautas was followed by Domas Sabockas, one of the founders of “Dragdis”. Abbreviated from “drag+discoveries”, this project is envisioned to make saving your online findings a whole lot easier. Domas gave a simple yet informative table, which compared the number of clicks you need to make now in order to save some content – and very convincingly reminded us what a pain it is to later find it again. Dragdis, on the other hand, allows you to simply “drag and drop” all you need into your own new folders, and makes it easy to find it again. Imagining what a great search help tool this could be, Domas’ ambitions of being spotted by “Microsoft”, ”Apple”and “Google” don’t seem to be too far-fetched.

 

Indrė Narauskaitė – Not Another Talent Show

 

Indrė Narauskaitė from the College of Applied Social Sciences spent a great deal of time trying to convince us that, even though in denial, we all actually love talent shows. To illustrate that she picked a number of recent Youtube hits, supposedly showcasing different talents we all love and watch (although how the Gangnam  Style of the Harlem Shake made it past the “talent” bar remains somewhat of a mystery). Be that as it may, Indrė invited everyone to the “Parodyk Save” (“Show Yourself”) project, which will take place on 23rd of March in the “Panorama” shopping center.

 

Mindaugas Kriščiūnas from “XTGem”

 

Mindaugas Kriščiūnas presented the mobile software tool that is, as he duly noted, hardly known in Lithuania, and yet ranks among 5 top visited websites in countries like India, Indonesia, Vietnam, Bangladesh and Singapore and has over 300M visitors worldwide. “XTGem” are launching a new “Featured Sites” function, which helps your created website to be discovered more easily. Mindaugas said they’re hiring now, too!

 

Arvydas Šlekaitis and “Toy Bomber”

 

The last scheduled speaker Arvydas Šlekaitis represented “Membranos”, Lithuanian-based mobile games developer and publisher. Arvydas brought back the memories from our childhoods, specifically by recalling the inexplicable attraction to toy destruction. Their mobile game “Toy Bomber”, available on both iOS and Android, allows you to recapture the feeling. “Toy Bomber” already has around 20 000 users, 2000 of which are active daily!

 

Paulius Dauparas from Young Crew Lithuania

 

By the end of the speakers list, Hub Camp host Edmundas Balčikonis from Start Karma invited anyone willing to make a speech or a presentation to the floor – and Paulius Dauparas took advantage of it by making a brief announcement in Lithuanian about the Project Management Championship 2013, inviting young project managers to apply. Registration is already open!

 

Don’t miss Hub Camp #13 on March 29!

 

By Ieva Elvyra Kazakevičiūtė

 

visi  dragdis

 

calm dragdis  indre

 

xtgem  arvydas

Huberio Lauryno žvakių fabrikėlis

Huberio Lauryno žvakių fabrikėlis

Repostinam interviu su huberiu Laurynu šios dienos lrytas.lt: Pirštais perbraukusi per verslininko Lauryno Gerikos sukurtą rankų darbo žvakę suprantu, kad naudoti pagal paskirtį jos nenorėčiau. Tiksliai perteiktos žmogaus rankų raukšlės, gestai ir forma tarsi nenusipelno būti sudeginti. Tačiau pats verslininkas dėl savo kūrinio laikinumo neišgyvena ir juokiasi, kad toks jo žvakių likimas – lėtai ištirpti nuo degtuko žybsnio.

22 metų studentas L. Gerika kasdienybėje ieško įkvepiančių idėjų. O viena paskutiniųjų – rankų darbo įvairių formų bei spalvų žvakės. Vienus Lauryno sukurtų žvakių forma piktina, kitiems – tai pokštas ir puiki dovana draugams.

Laurynas džiaugiasi, kad jo ir partnerio Justo sukurtos žvakės jau dabar, dar nepradėjus jų aktyviai pardavinėti, sulaukia ir kritikos, ir pagyrų. Būtent kritika jaunam verslininkui padėjo išgryninti idėją ir sukurti nestandartines žvakes, kurios neturi analogų pasaulyje.

Kanoją iškeitė į verslą

22 metų vaikinas pats užsidirbti pinigus pradėjo dar būdamas moksleiviu. Nors aktyviai sportavo, atstovavo Lietuvai baidarių ir kanojų irklavimo čempionatuose, tačiau mintyse nuolat kirbėjo įdomios verslo idėjos. Būtent dėl jų Laurynas ant kranto paliko savo kanoją ir ėmė leistis į jam dar nepažįstamą verslo pasaulį. Ir, rodos, nesuklydo.

Susitaupęs tūkstantį litų, moksleivis, vietoje išsvajotos kelionės nusprendė pinigus investuoti – tokie buvo pirmieji Lauryno žingsniai versle. 17 metų vaikinas iš pradžių verslo ėmėsi dėl to, kad norėjo finansiškai apsirūpinti pats, vėliau suprato, kad įgyvendinti sunkias ir keistas idėjas jam tiesiog labai patinka.

„Iš pradžių man trūkdavo pinigų laisvalaikio sumanymams įgyvendinti, todėl nusprendžiau, kad reikia užsidirbti. Norą uždirbti ir verslauti manyje įskiepyjo tėvai. Jie nenorėjo, kad visą laiką būčiau komforto būsenoje. Tėvai aprūpindavo viskuo ko reikdavo, tačiau visada palikdavo nedidelį trūkumą, kad turėčiau ko siekti ir dėl ko stengtis “, – pasakoja L. Gerika.

Verslo ryšius užmezgė su Azija

Verslo pradžia buvo gana įprasta – už tūkstantį litų Laurynas iš Tailando parsisiuntė dėžę vaikiškų drabužėlių ir ėmė jais prekiauti. Vėliau jis įkūrė internetinę vaikiškų drabužių parduotuvę, tačiau pirmus mėnesius nesulaukė nei vieno užsakymo. Visgi, vėliau prekyba pajudėjo iš mirties taško ir ėmė nešti pelną.

Užsidirbęs šiek tiek daugiau pinigų vaikinas pasijautė drąsiau ir ėmė ieškoti sričių, kur galėtų gautas pajamas investuoti. Ilgainiui, susiradęs partnerių ir patikimų žmonių JAV, Azijoje ir kitose Europos šalyse, jaunas verslininkas pradėjo tiekti prekes kitoms įmonėms. Šiandien Laurynas kartu su partneriais yra įkūręs įmonę Anglijoje – jie ketina išmėginti mažmeninę prekybą, pardavinėjant keistus, nestandartinius, akį traukiančius produktus.

Tai ne vienintelis Lauryno verslas. Prieš kelias savaites jis su kolega Daugilu Kakaru įkūrė įmonę MB „Lux Optimal“ ir jau šį mėnesį pasiūlys daugiabučių gyventojams laiptinių apšvietimo optimizavimo sprendimą, kuris padės sutaupyti iki 90% elektros suvartojimo.

Straipsnio tęsinį skaitykite lrytas.lt puslapyje: http://www.lrytas.lt/sroves/sekmes-istorijos/kanoja-jaunasis-verslininkas-iskeite-i-keistu-formu-zvakiu-gamyba-201302230954.htm

Interviu su huberiu Edmundu apie startuolių ekosistemą

Interviu su huberiu Edmundu apie startuolių ekosistemą

Prieš porą savaičių pasirodė Bloomberg tyrimo rezultatai, skelbiantys, jog Lietuva pagal sąlygų verslui palankumą vienintelė iš Baltijos šalių pakilo į aukštesnę poziciją bei aplenkė Estiją. Paskutiniu metu teko artimiau susipažinti su kartais vis dar ne iki galo suprantamos verslo krypties – startup‘ų – atstovais (toliau renkuosi vartoti būtent šį originalų anglišką pavadinimą, kadangi teko susidaryti įspūdį, jog patys startuper‘iai kratosi bandomo klijuoti lietuviško „startuolio“ termino). Dauguma mūsų, tuo neužsimantys, ar artimame bendravimo rate neturintys su startup‘ų veikla susijusių žmonių, sunkiai įsivaizduoja jų vietą bendrame šalies ūkyje. Galbūt tai kyla ir dėl paties svetimkalbio pavadinimo, nors gilesnė to priežastis turėtų būti paprasčiausias nuoseklios informacijos trūkumas. Aišku tiek, kad pagrindiniai su tuo susiję raktažodžiai – „jaunimo verslumas“, „rizikos kapitalas“. Terminą ir fenomeną, kuris jau pakankamai gerai suprantamas užsienyje, nutariau pasiaiškinti su Edmundu Balčikoniu, savo rate vienu žinomesnių Lietuvos startuper‘ių, šiuo metu kuriančiu naują projektą – nepelno siekiančią organizaciją Start Karma. Jos tikslas kaip tik ir yra užpildyti visas informacines spragas bei suteikti reikalingą pagalbą norintiems kurti savo startup‘ą.

Euroblogas.: Pradžioje išsiaiškinkime terminus. Kuo startuper‘is skiriasi nuo įprastai suvokiamo verslininko? Kuo nuo įprasto verslo skiriasi patys startup‘ai?

Edmundas Balčikonis: Yra 3 esminiai skirtumai tarp startup‘ų ir verslinikų/įmonių. Pirma, startup‘as dar neturi pastovių pajamų, nes neturi išsikovojęs vietos rinkoje arba sukūręs savo nišos – startup‘as tampa verslu, kai pradeda gauti reguliarias pajamas. Tuo startup‘ai skiriasi nuo mažų verslų, pavyzdžiui, kebabų kioskelių, kurių produktas, rinka ir pajamų galimybės dažniausiai būna labai aiškios dar prieš pradedant verslą.

Antra, startup‘as nežino arba net neturi savo nišos rinkoje, nes kuria novatorišką, inovatyvų produktą ar paslaugą, kuris dar neturi aiškaus verslo modelio. Su minėtu kebabų kioskeliu viskas aišku – vynioji mėsą į lavašą ir pardavinėji kebabus.

Ir trečia, startup‘ai neturi verslo modelio, pajamų, be to, kuria naują produktą rinkoje – visa tai sukuria labai daug rizikos ir neaiškumo. Dėl to dauguma startup‘ų žlunga per pirmus pusę ar metus gyvavimo. Tokia didelė rizika įkūrėjams ir investuotojams (jei įkūrėjams labai pasiseka ir pavyksta jų pritraukti ankstyvoje, anglų kalba vadinamoje „seed“, stadijoje) gali būti priimtina tik tuomet, jei ji žada labai didelę grąžą – t.y. naujas produktas ar paslauga turi potencialo užkariauti stambią labai didelės rinkos dalį. Tam vėlgi labai svarbu, kad produktas būtų inovatyvus ir arba pats sukurtų visiškai naują rinką, arba stipriai pakeistų esamą. Be to, toks produktas turi būti ir labai lengvai bei greitai plėtojamas (angliškai vartojamas terminas „scalable“) į kitas šalis bei rinkas. Sėkmės atveju kalba eina apie naujų klientų augimą šimtais procentų arba milijonais per mėnesį (geriausias to pavyzdys – „Facebook“). Kebabų kioskeliai tokių skaičių pasiekti paprasčiausiai negali.

E.: Tyrimai rodo, kad verslo sąlygos Lietuvoje gerėja, ir net sparčiau nei kitose Baltijos šalyse. Ar pastebi su tuo susijusį verslo kūrimo pagyvėjimą jaunų žmonių tarpe?

E. B.: Bloomberg tyrimas daugiausiai lygina makroekonomikos indeksus, valstybes reguliavimą ir panašius stambius pasikeitimus verslo aplinkoje, kurių nauda vietiniam verslumui Lietuvoje pasijus tik ilguoju laikotarpiu. Dabar startup‘ų judėjimą Lietuvoje judina sėkmės istorijos ir kitos pozityvios naujienos bei informacija. Kuro įpila europiniai bei privataus kapitalo rizikos fondų pinigai (tarkime, Practica Capital, StartupHighway, verslo angelai) ir įvairios konferencijos bei renginiai (SVC2Baltics, Startup Weekend Lithuania, Launch48, Hub Camp ir kiti). Kitaip tariant, Lietuvoje yra pilna alkanų ir talentingų žmonių, kuriems tereikia pastūmėjimo žengti pirmą žnigsnį. Tą ketiname daryti ir su dabar kuriama Start Karma iniciatyva – edukacine programa žmonėms, norintiems kurti savo startup‘ą.

E.: Kas būdinga Lietuvos startupams / startuperiams? Gal jie kažkuo iš esmės skiriasi nuo kitų Baltijos regiono šalių startuperių?

E. B.: Rytų Europoje lietuviai niekuo stipriai neišsiskiria. Žvelgiant pasauliniu lygiu, turime gerą techninį talentą, kurį sėkmingai graibsto tarptautinės įmonės, bet nuo kitų Baltijos šalių tuo nesiskiriame. Su pasaulio startup‘ų sostinėmis lygintis negalime, nes esame tiesiog per maži.

E.: Kaip, tavo nuomone, skiriasi verslo aplinka bei tradicijos Baltijos regiono valstybėse?

E. B.: Jeigu leistume sau Lietuvą labai drąsiai lyginti su Silicio slėniu, didžiausi Lietuvos verslo skirtumai ir minusai yra verslo ir darbo kultūros skirtumai. Negalime staiga tapti didesniais ar turtingesniais. Bet galime pakeisti tai, kaip mes „darome“ verslą, galime didinti savo darbo našumą. Labai paprasta būtų tapti draugiškesniais, bent morališkai paremti naujai verslą pradedančius kolegas, suteikti rekomendacijų, nukreipti pas galimą klientą – visa tai grįžta atgal tuo pačiu.

E.: Kokios tavo, kaip startuperio, patirtys? Kaip vertintum sąlygas Lietuvoje pradėti ir sėkmingai vystyti tokią veiklą?

E. B.: Manau, kad Lietuvoje yra puikios salygos pradėti verslą – pigu, bet gera gyvenimo kokybė, gera infrastruktūra, parama iš ES, kvalifikuoti darbuotojai, daug renginių startuper‘iams Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse ir panašiai. Tereikia žengti pirmą žingsnį – štai čia ir norime padėti startuper‘iams su Start Karma projektu. Mūsų tikslas – nuosekliai suteikti reikalingas teorines žinias, reikalingus instrumentus ir teisinius dokumentus. Praktiškai naujus įgūdžius startuperiai galės įtvirtinti savaitgalio dirbtuvėse, o jų esame numatę daryti bent po vieną į mėnesį, organizuojant pagal skirtingas temas ir startuper‘ių pasiruošimo lygį.

E.: Kuo Start Karma skirsis nuo kitų dabar Lietuvoje savo pagalbą siūlančių verslo akseleratorių ar inkubatorių? Kokius pagrindinius poreikius rinkoje atlieps?

E. B.: Mes nesame akseleratorius – neimame įmonės akcijų, kadangi Start Karma yra nepelno siekiantis šviečiamasis projektas, kuriamas kartu su partneriais, kurie nori skatinti vientisą Lietuvos startup‘ų ekosistemą. Tuo tarpu inkubatoriai suteikia verslams šiltą vietą dirbti ofise, tačiau mes to daryti nenorime – kai jau reikės kažkur įkurdinti komandas, bendradarbiausime su HUB Vilnius bendradarbystės centru, kuriame startup‘ai gaus įvairią paramą ir darbo vietą verslioje aplinkoje.

E.: Ar tikėtina, kad Start Karma veiklos modelis bus plėtojamas Baltijos regione?

E. B.: Taip, jau dabar šnekame su galimais partneriais Latvijoje. Mūsų partneriai AAA Law advokatų agentūra, kuri daro teisinius dokumentus startup‘ams, dalyvausiantiems Start Karma programoje, turi skyrių Rygoje ir jau žiūri į teisinę aplinką startup‘ams Latvijoje.

šaltinis: http://www.pazinkeuropa.lt/euroblogas/savaites-temos/europos-kaimynyste-446/startupu-demistifikacija-lietuviskos-startupu-ekosistemos-kurimas-454

Skaidrumo aktyvistai visame pasaulyje šeštadienį sieks didesnio valdžios atskaitingumo

Skaidrumo aktyvistai visame pasaulyje šeštadienį sieks didesnio valdžios atskaitingumo

Šį šeštadienį (vasario 23 d.) pasaulyje bus minima pirmoji tarptautinė Atvirų duomenų diena. Skaidrumo aktyvistai iš 30 valstybių ir 100 pasaulio miestų organizuos viešus renginius (hakatonus), kuriuose ieškos sprendimų, kaip lengvinti gyventojų ir valdžios atstovų bendravimą, bei paprastai pateikti duomenis apie valstybės finansus ar valstybės tarnautojų ir politikų veiklą.

TILS kartu su „HUB Vilnius“ taip pat organizuoja atvirų duomenų hakatoną Lietuvoje. Visi norintys sudalyvauti renginyje kviečiami atvykti į „HUB Vilnius“ Šermukšnių 6a, Vilniuje šį šeštadienį 10 val. Daugiau informacijos apie renginį: http://opendataday.org/index_lt.html ir https://www.facebook.com/events/248627965273046/

„Viešai, aiškiai ir patogiai pateikti duomenys tampa atviros ir atskaitingos valdžios simboliu visame pasaulyje. Deja, Lietuvoje vieši duomenys dažnai vis dar sunkiai prieinami visuomenei arba yra pateikiami nepatogiai ir pernelyg sudėtingai. Mūsų renginio tikslas – pasiūlyti daugiau Lietuvos gyventojams patogių informacijos pateikimo būdų ir paskatinti Lietuvos viešojo sektoriaus atstovus sukauptus duomenis pateikti viešai ir patogiai“, – sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus 2011 m. atlikto informacijos prieinamumo tyrimo duomenimis, net 21 proc. Lietuvos gyventojai teigia, jog jiems patogiausia bendrauti su institucijų atstovais internetu. Tačiau tik 29 proc. visų Lietuvos gyventojų kreipėsi informacijos į valstybės ar savivaldybės įstaigas ir institucijas.
Atviri duomenys, kaip nurodo „Open Knowledge Foundation“, – tai duomenys, kuriuos bet kas gali laisvai pakartotinai naudoti ir platinti.

Huberiai iš dragdis.com atnaujino savo produktą

Huberiai iš dragdis.com atnaujino savo produktą

Perspausdiname dalį Dinos Sergijenko interviu šios dienos „Verslo žiniose“ su Hub Vilnius nariais iš dragdis.com.

„Pasiūlę būdą, kaip  sisteminti internete randamą informaciją, UAB „Dragdis“ įkūrėjai tiki, kad jų produktas būtų patrauklus ir milžinėms – „Google“, „Apple“ ir „Microsoft“.

„Internetas  pilnas informacijos, kurią norisi išsisaugoti, pasidėti kur nors, kur lengvai ją pasiektum“, – aiškina Domas Sabockis, vienas bendrovės „Dragdis“ įkūrėjų ir įrankio „Dragdis“ autorių.

Jis kartu su  dizaineriu Karoliu Malcevičiumi ir programuotoju Eugenijumi Jusu pabrėžia, kad  internete rasto turinio išsaugojimas kompiuteryje įprastu būdu nėra patogus ir  negarantuoja, kad vėliau bus lengvai randamas, mat pasimes tarp daugybės  aplankų.

Verslo akceleratoriuje „Startup Highway“ susibūrę į komandą jie sukūrė interneto naršyklės įskiepį  „Dragdis“, leidžiantį vietoje klavišų spaudymo norimą tekstą, nuorodą, paveikslėlį ar vaizdo įrašą paprasčiausiai nusitempti į reikiamą aplanką, kuriamą „dragdis.com“ paskyroje. Tą nurodo ir įmonės pavadinimas (angl. „drag  this“ – „tempk tai“).

Domins  tarptautines milžines

Paprastas informacijos  saugojimas, p. Sabockio nuomone, galėtų sudominti stambiausias kompanijas,  tokias kaip „Apple“, „Microsoft“ ar „Google“.

„Microsoft“ su mūsų  įrankiu galėtų patobulinti savo naršyklę ir susigrąžinti dalį pabėgusių vartotojų. „Google“ sudomintų mūsų informacijos kaupimo galimybės, o „Apple“ tiktų mūsų įrankio paprastas ir intuityvus vartojimas“, – pasakoja p.  Sabockis.

Išbandžius  nesinori sustoti

Ponas Sabockis sako,  kad kol kas didelių investicijų verslui nereikia. Į „Dragdis“ investavo  akceleratorius „Startup Highway“, tai leidžia verslui išsilaikyti ir šiandien.  Be to, UAB „Dragdis“ tyliai derasi su investuotoju, kuriam patiko startuolių idėja.

UAB „Dragdis“ pabrėžia, kad orientuojasi į Jungtines Amerikos Valstijas ir Didžiąją Britaniją, o Lietuvoje – tinkama atmosfera startui.

Plačiau: http://vz.lt/article/2013/2/22/nuo-informacijos-siukslyno-saugos-lietuviu-irankis#ixzz2LcdAVrbW