Huberiai emigrantai – Jurgita (Lima, Peru)

Pagalvojom, kad reikia sumesti kelis įrašus apie huberius, kurie pakėlė sparnus ir šiuo metu dirba kažkur ten… Londone (Julius Šėporaitis, Nerijus Malinauskas ir Adomas Paltanavičius), Berlyne (Artas Bartas ir Eugenijus Radlinskas), Kopenhagoje (Aurimas Ražanauskas), Miunchene (Gintautas Miliauskas), Limoje, San Franciske (Maksim Golivkin) ar Palo Alto (Oleg ir Marina Janeikos)… Šiandien pirmas serijos įrašas – pokalbis su Jurgita Šarkovaite, prieš metus nusileidusia Limoje, Peru.

peru_flag

Kaip atsidūrei Limoje, kokioje srityje dirbi?

 

Peru įsidarbinau praeitų metų liepą. Gavau praktiką online marketingo įmonėje Neo Consulting, teikiančioje konsultacijas didelėms įmonėms SEO, SEM, e-commerce, social media, Digital analytics, UX ir panašiais klausimais. Šiose srityse ir dirbu, šiuo metu specializuojuosi į visa tai, kas yra mobile MKT ir mobile analytics.
Be to, kad dirbu šitoje įmonėje, taip pat freelancinu su atskirais projektais apie marketingo strategijų su mažom įmonėm daugiausia, tiek Lietuvoje, tiek ir čia Peru. Ir dar atskirai dirbu su Brain Games Latvijoje, jiems padedu versti stalo žaidimus (adaptacija ir taisyklių vertimas) į lietuvių kalbą.

Kaip darbo sąlygos Limoje skiriasi nuo Lietuvos?

Apie darbo sąlygu skirtumus kalbėti gan sunku, nes Lietuvoje niekada nedirbau tokio tipo įmonėse, bet kiek žinau, Socialus Marketingas ir kitos panašios įmones dirba panašiai kaip ir mes – darbo tempai, terminai ir pokyčiai vyksta kosminiu greičiu, reikalinga 100% įsijungimas online 24/7 ir pan. Aišku, skiriasi bendravimo manieros ir kiti kultūriniai aspektai bendraujant su klientais, pristatant projektus ir pan., bet reikalavimai ir keliami tikslai, manau, labai panašūs.

Kokiu dalykų pasiilgsti?

Ko pasiilgstu? Dažniausiai, su darbu nesusijusių dalykų – kalbėti lietuviškai, ypač humoras pakankamai skirtingas. Taip pat – juodos lietuviškos duonos, varškės, skirtingų metų laikų, ir aišku, svarbiausia – šeimos, namų, draugų. A, ir dar teatro – gerų spektaklių, nes Limoj teatras tikrai prastas ir trūksta gerų kultūrinių renginių. Man regis, atvažiavus čia išmokau vertinti Vilniaus kultūros renginių įvairovę 🙂

Ką norėtum patarti jauniems fyrlanceriaims ir startupams dirbantiems Lietuvoje?

Apie patarimus kalbu nedrąsiai, bet čia taip pat seku, kuo gyvena startupai. Ir skirtumas akiviazdus. Lietuviški startupai yra super orientuoti ir paremti tuo, kad vartotojas visur ir visada turi geros kokybės interneto ryšį. Deja, ši realybė aktuali tik nedaugelyje šalių. Peru, Kolumbija, Ekvadoras ir kitos regiono šalys kenčia nuo interneto tiekėjų monopolijos, todėl interneto kainos be proto aukštos ir greičiai maži, taigi kuriant produktus reikia atsižvelgti į rinkos potencialą ir panaudojimą.

Šiaip, turiu pasakyti, kad aš labai didžiuojuosi lietuviškais startupais ir visada vietiniuose renginiuose pasakoju ir naudoju lietuviškus pavyzdžius 🙂 Ir žinai, kas nuostabiausia, kad vis dažniau žmonės jau yra girdėję apie lietuviškus startupus ir visada tik gerais atsiliepimais.

Kelios citatos iš Jurgitos tinklaraščio:“Kodėl į Peru geriau viuoti nevalgius: Pirmiausia, aiškumo dėlei, reikia paminėti, kad tokio dalyko, kaip Peru virtuvė NĖRA. Šalyje yra 24 regionai, atvykėlių bendruomenės iš maždaug 50 pasaulio šalių, iš kurių kiekvienas ir kiekviena įnešė savo indėlį į tai, kas šiandien pretenduoja vadintis pasaulio gastronomijos sostine. Tai vienintelė šalis pasaulyje, kur antra pagal populiarumą septynmečių berniukų svajonė (po tapimo astronautais) yra tapti virtuvės šefais, o trečia pagal populiarumą profesija pasirenkama studijuoti (po teisės ir ekonomikos), ne kaip kitose šalyse medicina, bet būtent gastronomija. Ir mokyklų šiam pasišventimui nors šienauk.

Apskritai, čia valgoma viskas. Nuo jūros kiaulyčių, kačių, iki keisčiausių augalų, jūros dumblių, žalios žuvies, iki tradicinių hamburhgerių, picų, keisčiausių kiniško, japoniško, arabiško maisto variacijų pritaikytų peruiečio jautriems skonio receptoriams. Bet į mūsų šaltą rožinę sriubą ir erdvėlaivį primenančius bulvių kukulius žiūrima įtartinai ir su dideliu nepasitikėjimu. Velnias žino, ko tu ten į juos pridėjai. Tai tokia, tad trumpa įžangą į niekada neišsemiamą temą, pradedant trim tūkstančiais auginamų bulvių rūšių, tęsiant iki begalybės.
SANYO DIGITAL CAMERA
Daugiau įrašų čia: http://jurgasarkovaite.blog.com/

 

Pagarbiai/Best regards/Saludos cordiales
Jurga iš Limos, Peru

 

Parašykite komentarą