Tylioji revoliucija ekonomikoje

Tylioji revoliucija ekonomikoje

Laikai, kai vartotojai pinigus leisdavo prekėms ir paslaugoms pirkti tik iš verslo arba išimtiniais atvejais iš valstybės, baigėsi. JAV dalinimosi ekonomika (sharing economy) vis drąsiau vadinama „Tyliąją revoliucija“. Naujos tendencijos pamažu pasiekia ir į kitas šalis. Gera naujiena ta, kad dalinimosi ekonomika sėkmingai gali prigyti ne tik išsivysčiusiose šalyse, bet ir augančiose rinkose.

„Airbnb“, „Getaround“, „Lyft“ bei daugybė kitų projektų jau įrodė, kad „sharingas“ yra nauja jėga ekonomikoje, prie kurios turi taikytis tradiciniais verslas ir net vyriausybės. Taip yra dėl labai paprastos priežasties – vis daugiau vartotojų bendradarbiauja su kitais vartotojais ieškodami paslaugų ir prekių, o tai reiškia, kad naujoje ekonomikos zonoje sukasi vis daugiau pinigų.

Dalies gyvenimo perkėlimas į skaitmeninę erdvę, didžiulė socialinių tinklų įtaka leido sukurti naujas bendravimo formas tarp vartotojų. Jie gali keistis ne tik informacija, emocijomis, vaizdais, bet ir turimomis gėrybėmis, taip pat ir pinigais. Dar prieš kelis metus atrodė, kad žmonių tarpusavio ryšius galima perkelti tik iš realaus gyvenimo į virtualų. Šiandien puikiai veikia ir atvirkštinis procesas, ir tai vartotojams suteikia dar neregėtų galimybių.

Verslo įmonės bando prisitaikyti prie dalinimosi ekonomikos ir klientams siūlo vis daugiau panašių paslaugų: dalinimasis automobiliais, trumpalaikė biuro ar kostiumo nuoma, tačiau verslas susiduria su nauju ir labai galingu konkurentu – vartotojų mase. Kad būtų aiškiau, panagrinėkime jau minėtą pavyzdį: būsto dalinimosi paslaugą siūlančiame „Airbnb“, kuris nėra labai plačiai žinomas Lietuvoje, užsiregistravę 126 būstų savininkai iš Vilniaus. Kainos už parą apsigyvenimo sostinėje svyruoja nuo keliolikos iki 300 JAV dolerių. Sudėję visas miegamas vietas, kiek yra šiuose kambariuose, butuose ir namuose, galime „Airbnb“ vadinti labai dideliu arba pačiu didžiausiu viešbučiu Vilniuje.

Lietuvoje ir be „Airbnb“ yra ne vienas vietinis pavyzdys, rodantis, kad ir mūsų šalyje jau veikia dalinimosi ekonomika: daiktų nuomos ir dalinimosi platforma Dalinuosi.lt, daiktų keitimosi platforma Mainyk.lt, socialiniuose tinkluose aktyvios grupės, kuriose galima susirasti pakeleivių ir pan.

Dalinimosi ekonomikos stiprioji pusė yra tai, kad joje nereikia kurti naujų produktų ir paslaugų, o lieka tik patenkinti poreikį, užimti nišą, kuri labai ilgą laiką buvo tuščia. Kitaip tariant, paklausa yra beveik garantuota, belieka sulaukti, kada pasiūla taps pakankama. Taip pat svarbu, kad būtų įrankių, kuriais vartotojai gali pasiekti vieni kitus.

Be to, bendradarbiaudami vartotojai ne tik gali taupyti savo pinigus ar kitus išteklius, bet ir naudotis paslaugomis ar daiktais, kurie iki šiol jiems nebuvo prieinami. Skamba drąsiai, bet vartotojai gali suteikti geresnės kokybės paslaugas nei jie gaudavo ar gauna iš verslo. Dalinimosi ekonomikoje itin svarbi tarpusavio kontrolė – kelis kartų susimausi, kiti su tavimi nebenorės turėti jokių reikalų, nes tuos, kurios nuvylei, tą būtinai pasakys garsiai.
Savo ruožtu, platformos turi užtikrinti vietą keitimuisi ir suteikti galimybes vartotojams saugiai bei sklandžiai dalintis, gauti papildomos informacijos apie siūlomus daiktus ir paslaugas bei daiktų savininkus ar paslaugų teikėjus. Kitais žodžiais tariant, vartotojai turi būti pakankamai informuoti apie kitus vartotojus.

Dalinimosi ekonomika vyriausybėms taip pat sukelia naujų iššūkių. Niujorko universiteto Stern verslo mokyklos profesorius Arunas Sundararajanas teigia, kad valdžia iš vartotojų jaus spaudimą padėti užtikrinti dalinimosi ekonomikos sklandų veikimą. Tai reiškia, kad tam gali prireikti net naujų priežiūros institucijų arba išplėsti esamų galias.

Apibendrinant, turto dalybos arba visiškas nuosavybės atsisakymas yra naujas „trendas“. Daugiau apie tai galite paskaityti čia. Daugiau naujienų apie sharingą rasite čia.

so what is it, that you gonna sell? tell me again…

Vėl užsikabinau už VC* Fred Wilsono įrašo. Tiesiog taip sutapo, kad prieš mėnesį atradau Airbnb ir netgi lietuvį, Hub Vilnius faną, kuris sugebėjo šia sistema pasinaudoti išnuomodamas savo butą Žirmūnuose. Na, o šiandien, Fredas rašo, kaip jo investicinė firma 2008 metais nepamatė Airbnb startape perspektyvos. Man asmeniškai tai Airbnb reklaminis filmukas patiko, kuris į jų titulinį puslapį įkeltas, ką jau kalbėti apie pačius neįprasčiausius butus, kuriuos jų sistemoje galima surasti. Dar prisidėjo tai, kad couchsurfingas nežiūrint jo daugybės pliusų, turi ir trūkumų, kai reikia greitai surasti kampą galvai pasidėti svetimam mieste. Na, bet grįžkime prie Fredo istorijos.

Airbnb 2008-tųjų vasarą išėjo iš Y Combinator turėdama idėją sukurti sistemą, kurioje laisvą kambarį ar butą turintys žmonės galėtų jį išnuomoti. Pradinė jų mintis sukosi aplink laisvas grindis pripučiamam čiužiniui numesti… Tačiau investuotojų tai nedomino, Airbnb griebėsi partizaninio marketingo norėdami surinkti nors kažkiek pinigų. Jie nusipirko 1000 pakuočių sausų pusryčių Cheerios ir užklijavo ant jų savo sukurtą reklamą nukreiptą į tuomet vykusią JAV prezidento rinkiminę kampaniją. Prašom tik $40 už Obamą arba McCainą:) Tiesa, „McCaino“ dribsniai nebuvo tokie populiarūs, užtat pusmetį nereikėjo sukti galvą, ką visai komandai valgyti pusryčiams…

Continue reading “so what is it, that you gonna sell? tell me again…” »