Warning: file_get_contents(http://freegeoip.net/json/54.226.132.197): failed to open stream: HTTP request failed! HTTP/1.1 403 Forbidden in /home/consulta/domains/hubvilnius.lt/public_html/wp-content/plugins/captcha/live-trafic-lib/cptch_traffic_functions.php on line 1291
Huberis | Hub Vilnius coworking - darbo vietų nuoma

Huberiai emigrantai – Maksim (San Franciskas)

Huberiai emigrantai – Maksim (San Franciskas)

Šiame įraše dalinamės Maksim Golivkin nuomone ir atsakymais į klausimus, kuriuos uždavėme buvusiems Hub nariams šiuo metu gyvenantiems ir dirbantiems užsienyje. Pirmas serijos įrašas apie Jurgą yra čia, o antras su Artu Bartu iš Berlyno.
Continue reading “Huberiai emigrantai – Maksim (San Franciskas)” »

Huberiai emigrantai – Artas (Berlynas)

Huberiai emigrantai – Artas (Berlynas)

Šiame įraše dalinamės Arto Barto nuomone ir atsakymais į klausimus, kuriuos uždavėme buvusiems Hub nariams šiuo metu gyvenantiems ir dirbantiems užsienyje. Pirmas serijos įrašas apie Jurgą yra čia: http://hubvilnius.lt/blog/huberiai-emigrantai-jurgita/

 

Kaip atsidūrei Berlyne?

 

Gerus pusantrų metų praleidau Kopenhagoje, kur dalyvavome Startup Bootcamp startuolių akseleratoriuje, o vėliau darbavomės prie savo kompanijos (Spockly). Deja, duomenų, ypač asmeninių, analizė pasirodė beesanti labai specifinė niša, todėl daug pinigų uždirbti ten nepavyko. Tačiau teigiama viso to pasekmė buvo tai, kad užmezgėme ryšius su daugeliu sėkmingų Skandinavijos verslininkų, kurie žavėjosi lietuvaičių drąsa ir vertino jų techninius įgūdžius. Iš cia ir atsirado pirmieji freelance’iniai klientai. O vėliau viskas susiklostė savaime, tiesiog, po kiekvieno sėkmingo projekto atsirasdavo naujų klientų, kurie girdėjo teigiamų atsiliepimų apie mūsų komandą ir ateidavo pas mus su konkrečiais projektais.

 

Tiesa, po kurio laiko Kopenhaga įgriso juodai. Labai jau ten specifinė NT rinka ir mokestinis režimas, todėl galiausiai išsikrausčiau į Berlyną – miestą, apie kurį nieko konkretaus nežinojau išskyrus tai, kad jis išsidėstęs tarpukely tarp Skandinavijos ir Baltijos šalių.

 

Laimei, jau po kelių savaičių buvimo čia supratau, kad Berlynas yra kaip tik tas svajonių miestas, kurio visada ieškojau. Subalansuotas laisvamaniams menininkams, bet tinka ir IT žmonėms. Dabar čia gyvenu jau ilgiau nei pusantrų metų, intensyviai mokausi vokiečių kalbos, vystau naujus projektus ir pamažu plečiu pažįstamų ratą. Kadangi verslo reikalai karts nuo karto vis atgina į tėvynę, dar nesijaučiu praradęs ryšio su Lietuva. Nors Vytenis Andriukaitis matyt kitaip manytų.

 

berlynas

 

Kokioje srityje dirbi?

 

Mano oficialios pareigos yra laisvai samdomas projektų vadovas, o kalbant paprasčiau esu tas žmogus, kuris išgirdęs apie kliento problemą pasiūlo pilną techninį sprendimą, suburia komandą šiam sprendimui įgyvendinti, paruošia produktą, apmoko klientą su juo dirbti, o vėliau dar pasidalina vienu kitu patarimu, kaip iš sukurto produkto gauti kuo daugiau apčiuopiamos naudos.

 

Iki šiol esame sukurę labai ivairių sprendimų – nuo portalų universitetitinių studijų kokybei vertinti iki automatizuotos darbo skelbimų rinkimo tarnybos, nuo marketinginių filmukų iki daugiakalbių pardaviminių svetainių, tačiau pastaruoju metu vis labiau krypstame prie mobilių sprendimų, nes ši sritis asmeniškai labai traukia ir čia galime klientui sukurti kur kas daugiau vertės, nei štampuodami tradicinius internetinio marketingo sprendimus.

 

spockly

 

Kuo darbo sąlygos skiriasi nuo Lietuvos?

 

Nevyniojant žodžių į vatą: dirbdamas freelanceriu Lietuvoje turėdavau kiekvieną mėnesį išdirbti beveik keturias savaites, kad uždirbčiau pakankamai pinigu savo gyvenimiškiems poreikiams patenkinti. Dirbant Berlyne užtenka dviejų savaičių produktyvaus darbo. Todėl galiu skirti laiko asmeniniams ir nekomerciniams projektams, daugiau laiko praleidžiu besimokydamas ir bendraudamas su kitais programuotojais, dizaineriais ir marketingistais, lankydamasis profesiniuose renginiuose.

 

Be to, gana noriai perėmiau vokiečių polinkį į Ordnung’ą: pradedant buhalterine apskaita ir baigiant programinio kodo tvarkymu stengiuosi laikytis griežtų terminų ir tinkamos dokumentacijos, mielai naudoju tam tikslui skirtus įrankius (net jeigu jie yra mokami) ir nepamirštu pasikonsultuot su kitais profesionalais kaip geriau pasielgti iškilus vienai ar kitai netikėtai situacijai (vėl gi ne už dyką). Viso to rezultatas yra tai, kad versle būna kur kas mažiau chaoso ir stresinių situacijų negu tekdavo patirti gyvenant Lietuvoje.

 

Ko pasiilgsti ir pan?

 

Juodos duonos ir Vytauto mineralinio 🙂 Nuo priklausomybės gimtinės maistui jau matyt niekada nepabėgsiu. Antra vertus pasiilgstu draugų, artimų žmonių, kolegų, kurie turi puikų humoro jausmą (niekur tiek nesijuokiu kiek Lietuvoje) bei aktyviai dalyvauja Lietuvos kultūriniame ir politiniame gyvenime. Vis dėlto kalbėti apie politinius dalykus ir vertinti šalyje priimamus politinius sprendimus man yra labai svarbu, o būnant svečioje šalyje negali sau leisti tokios prabangos, vien jau dėl to, kad perprastum kitos šalies politinę sistemą ir vertybines nuostatas užtrunka daug metų.

 

Ką patarum jauniems frylanceriams ir startupams dirbantiems Lietuvoje?

 

Visų pirma patarimas freelanceriams. Žmones mieli, pačią pirmą savo freelancinimo dieną atsispausdinkite ant A3 formato lapo žodį DEADLINE’AS, apveskite jį ryškiu markeriu ir pakabinkite matomiausioje vietoje, kur nors virš savo stalo. O tada kas rytą pradėkite darbo dieną žiurėdami į šį lapą ir kartodami sau „šiandieną aš paisysiu deadline’u, šiandieną aš paisysiu deadline’u, šiandieną aš paisysiu deadline’u“. Kad ir kokie talentingi jūs esate, kol neišmoksite tiksliai įvertinti darbų apimties ir laiku juos atlikti, užsienyje neprasimušite. Verslo reputacija yra labai brangus dalykas ir ji kuriama būtent per kasdienį, nuolatinį savo žodžio laikymąsi.

 

Na, o antras patarimas yra skirtas startuoliams. Aš labai džiaugiuosi, kad pastaruoju metu Lietuvoje atsiranda vis daugiau įdomių verslo projektų. Pats naudojuos mokejimai.lt ir dragdis paslaugomis ir manau, kad jos padeda patogiai išspręsti įsisenėjusias problemas.

 

Tačiau tuo pačiu noriu priminti, kad kurti bendrai vartotojų auditorijai skirtus produktus – nesvarbu ar tai būtų nuotraukų tarnyba, naujoviškas socialinis tinklas ar virtualus „marketplace“ – esant taip toli nuo pasaulinės žiniasklaidos, rizikos kapitalo investuotojų su giliom kišenėm ir madas diktuojančių selebričių yra labai sunku.

 

Tad mano galva Lietuvos startuoliai turi kur kas daugiau vilčių išgarsėti dirbdami prie specializuotų įrankių skirtų pelningoms nišoms: pavyzdžiui, tokių, kurie padeda medikams greičiau atlikti sudėtingus tyrimus, leidžia avialinijoms sukontroliuoti savo kaštus ar padeda elektronikos kompanijoms prakalbinti savo išmaniuosius įrenginius natūralia, žmogiška kalba.

 

Artas Tviteryje: @artasbartas

 

Deadline

Huberiai emigrantai – Jurgita (Lima, Peru)

Huberiai emigrantai – Jurgita (Lima, Peru)

Pagalvojom, kad reikia sumesti kelis įrašus apie huberius, kurie pakėlė sparnus ir šiuo metu dirba kažkur ten… Londone (Julius Šėporaitis, Nerijus Malinauskas ir Adomas Paltanavičius), Berlyne (Artas Bartas ir Eugenijus Radlinskas), Kopenhagoje (Aurimas Ražanauskas), Miunchene (Gintautas Miliauskas), Limoje, San Franciske (Maksim Golivkin) ar Palo Alto (Oleg ir Marina Janeikos)… Šiandien pirmas serijos įrašas – pokalbis su Jurgita Šarkovaite, prieš metus nusileidusia Limoje, Peru.

peru_flag

Kaip atsidūrei Limoje, kokioje srityje dirbi?

 

Peru įsidarbinau praeitų metų liepą. Gavau praktiką online marketingo įmonėje Neo Consulting, teikiančioje konsultacijas didelėms įmonėms SEO, SEM, e-commerce, social media, Digital analytics, UX ir panašiais klausimais. Šiose srityse ir dirbu, šiuo metu specializuojuosi į visa tai, kas yra mobile MKT ir mobile analytics.
Be to, kad dirbu šitoje įmonėje, taip pat freelancinu su atskirais projektais apie marketingo strategijų su mažom įmonėm daugiausia, tiek Lietuvoje, tiek ir čia Peru. Ir dar atskirai dirbu su Brain Games Latvijoje, jiems padedu versti stalo žaidimus (adaptacija ir taisyklių vertimas) į lietuvių kalbą.

Kaip darbo sąlygos Limoje skiriasi nuo Lietuvos?

Apie darbo sąlygu skirtumus kalbėti gan sunku, nes Lietuvoje niekada nedirbau tokio tipo įmonėse, bet kiek žinau, Socialus Marketingas ir kitos panašios įmones dirba panašiai kaip ir mes – darbo tempai, terminai ir pokyčiai vyksta kosminiu greičiu, reikalinga 100% įsijungimas online 24/7 ir pan. Aišku, skiriasi bendravimo manieros ir kiti kultūriniai aspektai bendraujant su klientais, pristatant projektus ir pan., bet reikalavimai ir keliami tikslai, manau, labai panašūs.

Kokiu dalykų pasiilgsti?

Ko pasiilgstu? Dažniausiai, su darbu nesusijusių dalykų – kalbėti lietuviškai, ypač humoras pakankamai skirtingas. Taip pat – juodos lietuviškos duonos, varškės, skirtingų metų laikų, ir aišku, svarbiausia – šeimos, namų, draugų. A, ir dar teatro – gerų spektaklių, nes Limoj teatras tikrai prastas ir trūksta gerų kultūrinių renginių. Man regis, atvažiavus čia išmokau vertinti Vilniaus kultūros renginių įvairovę 🙂

Ką norėtum patarti jauniems fyrlanceriaims ir startupams dirbantiems Lietuvoje?

Apie patarimus kalbu nedrąsiai, bet čia taip pat seku, kuo gyvena startupai. Ir skirtumas akiviazdus. Lietuviški startupai yra super orientuoti ir paremti tuo, kad vartotojas visur ir visada turi geros kokybės interneto ryšį. Deja, ši realybė aktuali tik nedaugelyje šalių. Peru, Kolumbija, Ekvadoras ir kitos regiono šalys kenčia nuo interneto tiekėjų monopolijos, todėl interneto kainos be proto aukštos ir greičiai maži, taigi kuriant produktus reikia atsižvelgti į rinkos potencialą ir panaudojimą.

Šiaip, turiu pasakyti, kad aš labai didžiuojuosi lietuviškais startupais ir visada vietiniuose renginiuose pasakoju ir naudoju lietuviškus pavyzdžius 🙂 Ir žinai, kas nuostabiausia, kad vis dažniau žmonės jau yra girdėję apie lietuviškus startupus ir visada tik gerais atsiliepimais.

Kelios citatos iš Jurgitos tinklaraščio:“Kodėl į Peru geriau viuoti nevalgius: Pirmiausia, aiškumo dėlei, reikia paminėti, kad tokio dalyko, kaip Peru virtuvė NĖRA. Šalyje yra 24 regionai, atvykėlių bendruomenės iš maždaug 50 pasaulio šalių, iš kurių kiekvienas ir kiekviena įnešė savo indėlį į tai, kas šiandien pretenduoja vadintis pasaulio gastronomijos sostine. Tai vienintelė šalis pasaulyje, kur antra pagal populiarumą septynmečių berniukų svajonė (po tapimo astronautais) yra tapti virtuvės šefais, o trečia pagal populiarumą profesija pasirenkama studijuoti (po teisės ir ekonomikos), ne kaip kitose šalyse medicina, bet būtent gastronomija. Ir mokyklų šiam pasišventimui nors šienauk.

Apskritai, čia valgoma viskas. Nuo jūros kiaulyčių, kačių, iki keisčiausių augalų, jūros dumblių, žalios žuvies, iki tradicinių hamburhgerių, picų, keisčiausių kiniško, japoniško, arabiško maisto variacijų pritaikytų peruiečio jautriems skonio receptoriams. Bet į mūsų šaltą rožinę sriubą ir erdvėlaivį primenančius bulvių kukulius žiūrima įtartinai ir su dideliu nepasitikėjimu. Velnias žino, ko tu ten į juos pridėjai. Tai tokia, tad trumpa įžangą į niekada neišsemiamą temą, pradedant trim tūkstančiais auginamų bulvių rūšių, tęsiant iki begalybės.
SANYO DIGITAL CAMERA
Daugiau įrašų čia: http://jurgasarkovaite.blog.com/

 

Pagarbiai/Best regards/Saludos cordiales
Jurga iš Limos, Peru