Žmonės dažnai mėgina gyventi su virškinimo sutrikimais ilgiau, nei reikėtų. „Gal praeis“, – viena populiariausių frazių, kol skausmai tampa kasdienybe. Gastroenterologas neretai pamato pacientus tik tada, kai jų savijauta jau gerokai pablogėjusi. O viskas galėjo būti paprasčiau – tik reikia žinoti, kurie simptomai rodo, kad laukti daugiau nebetinka.
Kada pilvo skausmai tampa ženklu, kad situacija rimtesnė?
Pilvo skausmai gali būti labai įvairūs: maudžiantys, spaudžiantys, spazminiai. Bet yra tam tikri požymiai, kurie turėtų paskatinti kreiptis į specialistą. Jei skausmai kartojasi kelias savaites ir trukdo gyventi įprastu ritmu, tai jau žinutė, kad problema gali būti gilesnė.
Žmonės dažnai pasakoja, kad skausmas įsivyrauja rytais arba po tam tikrų produktų. Kartais jis būna tarsi tamsi antraštė dienos fone – visada šalia, visada primena apie save. Tokie epizodai reiškia, kad laikas rimtesniam tyrimui.
Virškinimo pokyčiai, kurie praneša apie uždegimą ar kitus sutrikimus
Žarnyno veikla labai jautriai reaguoja į mitybą, stresą, vaistus. Tačiau, kai pokyčiai tampa pastovūs, tai jau ženklas, kad organizmas bando pasakyti daugiau. Vieni žmonės skundžiasi staigia diarėja rytais, kiti – ilgai trunkančiu vidurių užkietėjimu.
Gastroenterologai pastebi, kad dauguma pacientų kreipiasi pavėluotai, nes mano, kad viskas susiję su netinkamu maistu. Tačiau realybėje reguliarūs virškinimo sutrikimai būna susiję su įvairiais skrandžio ar žarnyno uždegimais. Tokios būklės dažnai pastebimos ankstyvoje stadijoje, jei pacientas ateina laiku.
Kada DŽS gali būti tikroji problema?
DŽS – sutrikimas, kurio diagnozę žmonės dažnai išsigąsta, nors situacija yra valdomesnė nei daugelis mano. Tai funkcinė žarnyno būklė, kai pasikeičia jautrumas ir žarnyno darbas. Vieną dieną pykina, kitą – pilvas pūsta nuo paprastų produktų, o trečią – viskas atrodo lyg normalu.
DŽS dažnai pasireiškia:
- bangomis kintančia savijauta
- pilvo pūtimu, kuris stiprėja vakare
- jausmu, kad žarnos „neatsipalaiduoja“
- nuolatiniu diskomfortu po valgio
Tokiu atveju gastroenterologas padeda suprasti, ar tai tik šio sindromo bruožai, ar kyla rizika, kad slepiasi uždegiminė liga.
Kada būtina tyrimų pagalba?
Echoskopija, kraujo tyrimai ar išmatų analizė dažnai parodo daugiau, nei galima pasakyti iš pokalbio. Tokie tyrimai išryškina uždegimą, kepenų pokyčius, žarnyno darbo sutrikimus.
Žmonės neretai pasakoja, kad tik echoskopijos metu suprato, kiek ilgai gyveno su nematomomis problemomis. Vienas pacientas prisiminė, kaip metų metus kovojo su pūtimu, o tyrimas parodė aiškų tulžies takų uždegimą. Tai atvėrė kelią tinkamam gydymui, kuris iškart pagerino savijautą.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti net kelias dienas
Kartais atsiranda ženklų, kurie reikalauja neatidėliotinos konsultacijos. Tokie atvejai reiškia, kad situacija jau peržengė paprasto nepatogumo ribą. Jei žmogus pajunta stiprų skausmą, kurio negali suvaldyti, arba pastebi kraujo pėdsakus, tai yra tiesioginis signalas kreiptis pagalbos.
Yra keli požymiai, kuriuos specialistai laiko raudona vėliava:
- staigus svorio kritimas be aiškios priežasties
- nuolatinis pykinimas ar vėmimas
- juodos ar kraujingos išmatos
- skausmas, kuris stiprėja kiekvieną dieną
Tokiais atvejais delsti pavojinga.
Kodėl neverta laukti, kol bus „labai blogai“?
Virškinimo sistema dažnai siunčia ženklus anksčiau, nei problema tampa sudėtinga. Gastroenterologas gali padėti atpažinti sutrikimus dar jiems nepradėjus trikdyti kasdienybės. Kuo anksčiau žmogus kreipiasi, tuo greičiau gydymas tampa veiksmingas.
Pacientai dažnai pripažįsta, kad atidėliojo vizitą, nes tikėjosi, kad situacija praeis. Tačiau, kai galų gale ateina pas specialistą, sužino, kad galėjo išvengti mėnesių nepatogumų.
