Kartais užtenka vienos smulkmenos, kad žmogus pagalvotų: „čia gera vieta dirbti“. Ir kartais užtenka vieno prasto daikto, kad jis pagalvotų priešingai. Atributika šituo klausimu veikia kaip lakmuso popierėlis. Ji parodo, ar įmonė turi skonį, ar moka pasirūpinti detalėmis, ar tiesiog „reikėjo kažko, nes visi daro“.
Esu matęs abi puses. Vienoje įmonėje naujokas pirmą dieną gavo tvarkingą rinkinį, kurį realiai naudojo kasdien. Kitoje įmonėje naujokas gavo marškinėlius, kurie kando kaklą ir buvo tokios spalvos, kad žmogus jų nedėvėjo net namie. Abiem atvejais atributika pasakė daugiau nei onboarding skaidrės.
Kodėl atributika iš tikro veikia, kai ji padeda žmogui, o ne įmonei
Employer branding nėra vien žodžiai apie „kultūrą“. Žmogus tikrina kultūrą per patirtį: kaip jį pasitinka, kaip su juo kalba, ar jam patogu. Atributika čia gali būti labai stiprus signalas.
Kai darbuotojas kasdien naudoja daiktą, jis jaučia, kad įmonė galvoja apie jo rutiną. Kai daiktas guli stalčiuje, darbuotojas jaučia, kad įmonė galvojo apie savo logotipą. Skamba paprastai, bet nuotaika keičiasi iš kart.
Kas atrodo pritempta: kai daiktas per daug „apie mus“
Didelis logotipas per vidurį ir frazė, kuri skamba kaip reklama, dažnai numuša visą efektą. Žmogus nenori tapti vaikščiojančiu stendu. Net jei jis lojalus, net jei jam patinka darbas.
Pritempta atrodo ir tada, kai atributika bando būti „juokinga“, bet humoro jausmas įmonei nesueina su komandos humoro jausmu. Čia pavojinga vieta. Vienam bus juokinga, kitam bus nejauku, o trečias tiesiog nusisuks.
Kas veikia kasdien: daiktai, kurie įsipaišo į rutiną
Atributika laimi tada, kai ji turi vietą žmogaus dienoje. Kai daiktą galima pasiimti į biurą, į namus, į kelionę, į sporto krepšį, ir niekur jis neatrodo keistai.
Aš dažnai įsivaizduoju paprastą sceną: pirmadienio rytas, žmogus skuba, rankoje kava, galvoje susitikimai. Ar atributika jam padeda, ar trukdo. Jei padeda, ji gyvens. Jei trukdo, ji dings.
Ir dar viena detalė. Daiktas turi būti malonus liesti. Žmogus prisimena pojūtį, net jei to neįvardina. Jei medžiaga „pigi“, jis jausis keistai, nors nieko nesakys.
Kada geriau mažiau, bet tvarkingiau
Kartais įmonės bando kompensuoti kokybę kiekiu. Duoda penkis daiktus, kad atrodytų „daug“. Realybėje darbuotojas pasilieka vieną, o likusi dalis keliauja į stalčių arba namų spintą.
Vienas geras daiktas su tvarkingu dizainu, normaliu dydžiu, patogiu naudojimu, dažnai sukuria didesnį pasididžiavimą nei maišelis smulkmenų. Žmogus tada net pasako draugui: „žiūrėk, ką gavau darbe“. Ir šitas sakinys jau yra employer branding, be jokios kampanijos.
„Pirmas įspūdis“ naujokui: kur atributika gali laimėti dieną
Naujokas pirmą savaitę stebi viską. Jis skaito žmones, jis klausosi tonų, jis mato, kaip įmonė elgiasi su detalėm. Atributika čia gali būti šilta pradžia, jei ji tvarkinga ir praktiška.
Esu girdėjęs iš naujokės frazę, kuri man įstrigo: „gavau daiktą, kuris realiai praverčia, tai kažkaip ramiau viduj“. Paprasta, žmogiška. Žmogus dar net nežino visų procesų, bet jis jau jaučia, kad čia kažkas pagalvojo.
Kaip neperlenkti lazdos su tiekėjais ir „vardais“
Kartais komanda išgirsta kokį nors pavadinimą ir pradeda galvoti, kad pats vardas išgelbės rezultatą. Neišgelbės. Išgelbės pasirinkimas, kokybė, dizainas ir tai, kaip daiktas atrodys realybėje, o ne nuotraukoje.
Dažnai žmonės renkasi Agrava reklaminė atributika, nepaisant to kad tai nėra garsus vardas, bet galbūt būtent dėl to ir išsilaiko kokybę.
Atributika turi kelti norą priklausyti, o ne norą slėpti
Gera atributika sukuria lengvą pasididžiavimą. Žmogus ją užsideda, pasiima, pasideda ant stalo ir jam viskas gerai. Prasta atributika sukuria norą paslėpti, kad niekas nematytų.
Jeigu renkatės atributiką employer branding tikslui, rinkitės ją kaip daiktą žmogui. Kai žmogui gerai, įmonei irgi gerai. Ir čia, keista, bet veikia be didelių kalbų.
