Šešios trisdešimt ryto. Tamsu. Šalta. Už valandos turi būti darbe. Sėdi į automobilį, pasuki raktelį – ir nieko. Prietaisų skydelis blykstelėjo ir užgeso. Variklis net nemėgina suktis.
Tą akimirką supranti, kad diena bus kitokia nei planavai.
Išsikrovęs akumuliatorius – viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės vėluoja į darbą žiemą. Ir viena labiausiai apmaudinančių, nes dažniausiai tai įvyksta netikėčiausiu momentu.
Ką daryti? Apie tai nekalbama vairavimo kursuose.
Kodėl akumuliatoriai „miršta” būtent tada, kai labiausiai reikia
Fizika negailestinga.
Akumuliatoriaus veikimas paremtas chemine reakcija. Šaltyje tos reakcijos sulėtėja. Minus dvidešimtyje akumuliatorius praranda iki 50 procentų savo galios.
Tuo pat metu šaltam varikliui užvesti reikia daugiau energijos – alyva sutirštėjusi, metalas susitraukęs. Dvigubas smūgis: mažiau galios ir didesnė paklausa.
Pridėk prie to kelių metų senumo akumuliatorių, kuris vasarą dar veikė puikiai. Pridėk trumpus miesto maršrutus, per kuriuos akumuliatorius nespėja pilnai įsikrauti. Pridėk pamirštas įjungtas šildomas sėdynes per naktį.
Ir gauni receptą pirmadienio katastrofai.
Trys scenarijai, trys sprendimai
Scenarijus A: Turi laidus ir geraširdį kaimyną
Teoriškai paprasta: prijungi laidus prie veikiančio automobilio, palaukiu, užvedi, važiuoji.
Praktiškai – sudėtingiau.
Reikia žinoti, kuris polius pliusas, kuris minusas. Reikia prijungti teisinga tvarka – kitaip gali sugadinti elektroniką. Reikia turėti tinkamus laidus – ploni kinų laidai už penkis eurus dažnai neatlaikys šalčio.
Ir reikia to geraširdžio kaimyno, kuris irgi skuba į darbą, bet sutiks padėti.
Šešių trisdešimt ryto. Tamsu. Šalta.
Scenarijus B: Kvietiesi draugą su laidais
Draugas miega. Arba gyvena kitame miesto gale. Arba neatsiliepė, nes jo telefonas irgi išsikrovęs (ironija).
Kol jis atvažiuos – praeis valanda. Gal dvi. Į darbą jau tikrai vėluoji.
Scenarijus C: Skambini specialistams
Techninė pagalba Vilniuje – paslauga, kuri egzistuoja būtent tokioms situacijoms.
Paskambini, pasakai adresą, lauki. Per 20–40 minučių atvažiuoja žmogus su profesionalia įranga. Užveda automobilį. Išvažiuoji.
Paprasta. Bet apie tai reikia žinoti iš anksto.
Ne tik akumuliatorius
Techninė pagalba kelyje apima daugiau nei mirštančius akumuliatorius.
Prarastas raktas – klasika. Užtrenkei duris, raktai viduje. Arba iškrito kažkur, ir neberandi.
Sugedo padanga – kelkraštis, naktis, lietus. Atsarginis ratas bagažinėje, bet domkratas neranda kur atsiremti, arba veržlės taip užveržtos, kad nepajudini.
Baigėsi degalai – taip, tai nutinka. Ne visi sekame kuro matuoklį kaip vanagai.
Neužsiveda dėl nežinomos priežasties – šviečia viskas, kas gali šviesti, variklis cypsi, bet neįsijungia. Gal imobilizatorius, gal degimo sistema, gal dar kas.
Kiekvienu atveju esi kelyje, toli nuo namų arba serviso, ir reikia sprendimo čia ir dabar.
Ko ieškoti renkantis pagalbos tarnybą
Ne visos tarnybos vienodos. Keletas kriterijų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį dar prieš pakliūnant į bėdą.
Reakcijos laikas. Idealiu atveju – iki 30–40 minučių Vilniuje ir apylinkėse. Naktį gali būti ilgiau, bet ne kelios valandos.
Darbo valandos. Akumuliatoriai nepaiso darbo grafiko. Geriausia, kai pagalba pasiekiama 24/7 arba bent jau ankstyvais rytais ir vėlyvais vakarais.
Kaina ir skaidrumas. Kaina turi būti aiški iš anksto. Jokių „pamatysime vietoje” ar „priklauso nuo situacijos”. Jei tau sako kainą telefonu – tai geras ženklas.
Aptarnaujama teritorija. Vilnius didelis. Prie Pilaitės ir prie Naujosios Vilnios – skirtingi atstumai. Įsitikink, kad tarnyba atvažiuoja į tavo rajoną.
Įranga. Profesionali starterio įkrovimo stotelė skiriasi nuo kaimyno laidų. Specialistai turi įrangą, kuri veikia ir minus dvidešimt penkiuose.
Kaip išvengti situacijos iš viso
Prevencija visada pigesnė nei gelbėjimasis.
Tikrink akumuliatorių prieš žiemą. Dauguma servisų patikrina nemokamai. Jei akumuliatoriui daugiau nei 4–5 metai – rimtai pagalvok apie keitimą.
Kartą per savaitę važiuok ilgiau. 20–30 minučių nepertraukiamo važiavimo leidžia akumuliatoriui pilnai įsikrauti. Trumpi mesti į parduotuvę to neužtikrina.
Išjunk viską per naktį. Šildomos sėdynės, radijas, USB krovikliai – visa tai siurbia energiją net kai variklis neveikia.
Turėk startinį boosterį. Kompaktiškas įrenginys, kainuojantis 50–100 eurų, gali išgelbėti rytą. Veikia kaip nešiojamas akumuliatorius – prijungi, užvedi, važiuoji.
Išsisaugok pagalbos numerį. Ne tada, kai reikia – o dabar, kai dar nereikia. Telefonas dažniausiai ranka, kai viskas gerai. Kai viskas blogai – nervai kitokie.
Istorija iš gyvenimo
Pernai gruodį, prieš pat šventes, draugė skambino paniką balse. Stovi prie prekybos centro, automobilis neužsiveda, viduje – pilnas bagažininkas dovanų, lauke – minus septyniolika.
Pirmasis instinktas buvo važiuoti padėti. Bet aš buvau kitame miesto gale, o ji skubėjo į traukinių stotį atsiimti giminių iš Klaipėdos.
„Skambink techninei pagalbai”, – pasakiau numerį, kurį pats buvau išsisaugojęs po panašios situacijos.
Po dvidešimt penkių minučių ji jau važiavo. Kainavo trisdešimt eurų. Tiek, kiek būtų kainavęs taksi vienon pusėn.
Šventes ji sutiko laiku. Su giminėmis ir dovanomis.
Pabaigai
Niekas neplanuoja gedimų. Niekas ryto neketina praleisti stovint prie negyvo automobilio.
Bet gedimai įvyksta. Akumuliatoriai miršta. Padangos sprogsta. Raktai užsidaro.
Ir tada esi vienas prieš situaciją. Šaltas. Pavėlavęs. Nervingas.
Arba – turėjai planą. Numerį telefone. Supratimą, kad pagalba egzistuoja ir ją galima iškviesti.
Skirtumas tarp šių dviejų scenarijų – kelios minutės pasiruošimo, kai dar viskas gerai.
Tas laikas tikrai to vertas.
