Praėjusią žiemą elektros kainos pasiekė rekordą. Šį rudenį dujos vėl brango. Tarp šių žinių – kita statistika: šilumos siurblių pardavimai Lietuvoje per trejus metus išaugo trigubai. Tai ne sutapimas, o aiški tendencija, keičianti požiūrį į namų šildymą.
Privačių namų rajonuose vaizdas kalba pats už save. Prie vis daugiau namų fasadų atsiranda būdingi lauko blokai – tylūs, kompaktiški, dirbantys net tada, kai lauke spaudžia dvidešimties laipsnių šaltis. Tai, kas prieš dešimtmetį atrodė kaip prabangos atributas, šiandien tampa standartu.
Skaičiai, kurie įtikina skeptikus
Vidutinis Lietuvos namas per šildymo sezoną sunaudoja 15 000-25 000 kilovatvalandų šilumos energijos. Dujiniame katile tai virsta maždaug 1 500-2 500 kubinių metrų dujų. Šilumos siurblys tą patį šilumos kiekį pagamina sunaudodamas 4 000-7 000 kilovatvalandų elektros.
Matematika nesudėtinga. Dujų kubinis metras kainuoja apie 0,70-0,80 euro. Elektros kilovatvalandė – apie 0,25 euro. Net neįsigilinus į COP koeficientus akivaizdu, kad siurblys laimi. Per metus skirtumas siekia šimtus, kartais daugiau nei tūkstantį eurų.
Atsipirkimo laikotarpis – nuo ketverių iki aštuonerių metų, priklausomai nuo pradinės investicijos ir sunaudojamos energijos kiekio. Po to – grynas taupymas dar penkiolika dvidešimt metų, kiek veikia vidutinis siurblys.
Oras-vanduo: kodėl būtent šis tipas dominuoja
Lietuvos rinkoje aiškiai išsiskiria vienas segmentas. Populiariausi šilumos siurbliai oras vanduo sudaro didžiąją dalį pardavimų, ir tam yra konkrečių priežasčių.
Pirma – universalumas. Toks siurblys pajungiamas prie esamos šildymo sistemos: radiatorių, grindų šildymo, karšto vandens ruošimo. Nereikia keisti viso namo infrastruktūros.
Antra – montavimo paprastumas. Nereikia gręžti gręžinių ar kloti kolektorių po žeme. Lauko blokas statomas šalia namo, vidaus blokas montuojamas techninėje patalpoje. Darbai trunka keletą dienų, ne savaičių.
Trečia – kainos ir efektyvumo balansas. Oras-vanduo sistemos brangesnės nei paprasčiausi oras-oras kondicionieriai, bet pigesnės nei geoterminiai sprendimai. O efektyvumas Lietuvos klimato sąlygomis – pakankamas.
Senų namų dilema
Ne visi namai vienodai tinka šilumos siurbliams. Čia prasideda niuansai, apie kuriuos pardavėjai kartais nutyli.
Sovietinės statybos namai su minimalia izoliacija ir senais ketaus radiatoriais – sudėtingas atvejis. Siurblys veikia efektyviausiai žemoje temperatūroje, maždaug 35-45 laipsnių. Seni radiatoriai projektuoti 70-80 laipsnių vandeniui. Sumažinus temperatūrą, jie tiesiog nepajėgia atiduoti pakankamai šilumos.
Sprendimų yra. Galima keisti radiatorius į didesnius. Galima įrengti grindų šildymą bent dalyje patalpų. Galima palikti hibridinę sistemą, kur siurblys dirba didžiąją laiko dalį, o senas katilas įsijungia tik šalčiausiomis dienomis.
Bet visa tai – papildomi kaštai ir kompromisai. Todėl prieš perkant siurblį senam namui, verta rimtai pasikonsultuoti su specialistu.
Naujos statybos pranašumas
Statytojai, projektuojantys namus šiandien, turi didelį pranašumą. Jie gali iš karto planuoti sistemą, optimizuotą šilumos siurbliui.
Grindų šildymas visame name – idealus šilumos perdavimo būdas žemai temperatūrai. Stora izoliacija – mažesnis šilumos poreikis, mažesnės galios siurblys. Rekuperacinė ventiliacija – dar mažesni nuostoliai.
Tokiame name šilumos siurblys dirba savo optimaliame režime. COP siekia 4-5, kartais daugiau. Šildymo sąskaitos – minimalios. Sistema veikia tyliai, patikimai, beveik be priežiūros.
Statistika rodo, kad daugiau nei 80 procentų naujų individualių namų Lietuvoje šiandien projektuojami su šilumos siurbliais. Dujų katilai naujose statybose tapo retenybe.
Žiemos testas: kaip siurbliai atlaikė šalčius
Praėjusi žiema buvo savotiška patikra. Temperatūra kai kuriose Lietuvos vietose nukrito žemiau minus dvidešimties. Skeptikai laukė, kad siurbliai pasiduos.
Rezultatai – mišrūs, bet daugiausia teigiami. Kokybiški siurbliai dirbo be problemų net ekstremalaus šalčio metu. Tiesa, efektyvumas krito – COP sumažėjo iki 2 ar mažiau. Bet sistemos neišsijungė, namai liko šilti.
Problemos kilo tiems, kurie pasirinko per silpnus siurblius arba neturėjo jokio atsarginio šildymo šaltinio. Kai lauke minus dvidešimt penki, o siurblys suprojektuotas tik iki minus penkiolikos – bėdos neišvengiamos.
Pamoka aiški: renkantis siurblį Lietuvai, reikia žiūrėti ne tik vidutines temperatūras, bet ir ekstremumus. Kelios šalčiausios savaitės per metus – būtent tada sistema testuojama rimčiausiai.
Rinkos realybė: ką reikia žinoti perkant
Šilumos siurblių rinka Lietuvoje auga sparčiai, o kartu su ja – ir pasiūlymų įvairovė. Šilumos siurbliai kaip pasirinkti tinkamą iš dešimčių modelių ir gamintojų – klausimas, su kuriuo susiduria kiekvienas pirkėjas.
Kainų amplitudė milžiniška. Pigiausios oras-vanduo sistemos prasideda nuo 3 000-4 000 eurų, brangiausios siekia 15 000 ir daugiau. Skirtumas – ne tik prekės ženklas, bet ir efektyvumas šaltyje, triukšmo lygis, patikimumas, garantijos sąlygos.
Montavimo kokybė – ne mažiau svarbi nei paties siurblio. Netinkamai suprojektuota ar sumontuota sistema veiks prasčiau nei turėtų, gali greičiau gesti, kels problemų su garantija. Taupyti montavime – rizikinga strategija.
Patikimi tiekėjai siūlo ne tik įrangą, bet ir projektavimą, montavimą, garantinį aptarnavimą. Tai kainuoja daugiau, bet ilgalaikėje perspektyvoje atsiperka.
Ateitis jau čia
Šilumos siurbliai – ne ateities technologija, o dabartis. Per dešimtmetį kraštovaizdis pasikeitė negrįžtamai. Dujų katilai neišnyks per naktį, bet kryptis aiški – kiekvienas naujas namas vis dažniau renkasi elektrinį šildymą. Tai nebėra egzotika, o naujas standartas.
