Rugsėjį džiaugiausi. Erdvus dviejų kambarių butas senamiestyje, aukštos lubos, dideli langai, charakteris. Nuoma – 450 eurų. Atrodė puikus sandoris.
Sausį sėdėjau virtuvėje su šildymo sąskaita rankose ir bandžiau suprasti, kaip 340 eurų už vieną mėnesį yra įmanoma. Kartu su nuoma – beveik 800 eurų. Už butą, kuriame vis tiek šalta. Akis atvėre naudingumo sertifikatas.
Kaip aš čia patekau
Kai ieškojau buto, žiūrėjau į tai, į ką žiūri visi: vietą, kainą, kambarių skaičių, nuotraukas. Nuomotojas buvo malonus, butas gražus, sutartis standartinė. Pasirašiau.
Ar klausiau apie šildymą? Taip, bet ne taip, kaip reikėjo. „Kiek maždaug kainuoja žiemą?” – „Na, priklauso nuo oro, bet normaliai.” Normaliai. Ką tai reiškia? Niekada nepatikslinau.
Ar mačiau energinio naudingumo sertifikatą? Ne. Ar žinojau, kad turiu teisę jo prašyti? Ne. Ar supratau, kad tos aukštos lubos ir dideli langai reiškia gigantiškas šilumos netektis? Tikrai ne.
Anatomija katastrofos
Butas pastatytas 1930-aisiais. Sienos storos, bet be jokios izoliacijos. Langai – seni mediniai, su tarpais, pro kuriuos žiemą tiesiog pučia. Lubos – 3,2 metro. Šildymas – centrinis, seifai skaičiuoja pagal plotą, ne pagal suvartojimą.
Fizikos dėsniai negailestingi. Šiltas oras kyla aukštyn – prie tų 3,2 metro lubų. Šaltas oras lenda pro langus – tiesiai ant grindų, kur vaikštau. Radiatoriai dirba maksimumu, bet kambaryje – 18 laipsnių, ir tai geriausiomis dienomis.
Energetinė klasė, kaip sužinojau vėliau – G. Pati blogiausia. Seniau net nesupratau, ką tai reiškia. Dabar suprantu labai gerai.
Kas būtų, jei būčiau žinojęs
Tą patį rugsėjį, tame pačiame rajone, buvo nuomojamas kitas butas. Penkiasdešimt eurų brangesnė nuoma – 500 eurų. Naujas namas, B energetinė klasė. Langai sandarūs, sienos apšiltintos, rekuperacija.
Draugas jį išsinuomojo. Jo sausio šildymo sąskaita – 65 eurų. Net su didesne nuoma jis mokėjo 565 eurų. Aš – 790 eurų. Skirtumas – 225 eurų per mėnesį, ir jam šilta.
Per žiemos sezoną – lapkritis–kovas – aš permokėjau maždaug 1 100 eurų. Per metus, skaičiuojant ir tarpsezonius – dar daugiau. Tai pinigai, kuriuos tiesiog išleidau į orą. Pažodžiui.
Pamoka, kurios niekas nemoko
Mokykloje moko algebros ir istorijos. Universitete – profesijos. Bet niekas nemoko, kaip išsinuomoti butą. Kaip skaityti sutartį. Kaip įvertinti realias išlaidas. Kaip paprašyti energinio naudingumo sertifikato ir ką jame žiūrėti.
Mokomės iš klaidų. Savo klaidų, kurios kainuoja šimtus eurų.
Dabar žinau: prieš nuomojant būstą, reikia paprašyti sertifikato. Tai legali teisė – nuomotojas privalo pateikti. Jei atsisako arba sako „neturiu” – raudonas signalas. Reiškia arba slepia kažką, arba pats nežino, ką nuomoja.
Ženklai, kuriuos praleidau
Grįžtu mintimis į apžiūrą ir matau viską, ko tada nepastebėjau.
Seni langai su dvigubu stiklu – ne stiklo paketai, o senas dvigubas įstiklinimas, kur tarp stiklų – tuštuma ir dulkės. Jokio sandarumo.
Radiatoriai po langais – seni ketaus monstrai, kurie dirba, bet pusė šilumos iškart išeina pro nesandarius langus virš jų.
Nuomotojas aprodė butą rugsėjį, kai šildymo dar nereikėjo. Atsitiktinumas? Galbūt. O gal strategija.
Jokių termometrų, jokių faktinių sąskaitų, jokių konkrečių skaičių. Tik „normaliai” ir „priklauso nuo oro”.
Ką darau dabar
Išsikraustau balandį, kai baigiasi sutartis. Naują butą rinksiuosi kitaip.
Pirmas klausimas – energetinė klasė. Ne paskutinis, ne „jei prisiminsiu”, o pirmas. Prieš žiūrint nuotraukas, prieš kalbant apie kainą.
Antras žingsnis – skaičiuoti realią kainą. Nuoma plius vidutinės komunalinės. Žiemos mėnesius skaičiuoti pesimistiškai. Geriau nusivilti į gerąją pusę.
Trečias – apžiūra žiemą. Jei įmanoma – sausį ar vasarį, kai šildymas veikia. Pačiupinėti radiatorius, pajusti temperatūrą, paklausti kaimynų.
Ketvirtas – nesigėdyti klausti. Kiek mokėjote praėjusią žiemą? Galiu pamatyti sąskaitas? Koks šildymo būdas? Ar yra rekuperacija? Nuomotojas, kuris atsisako atsakyti – nuomotojas, nuo kurio bėgu.
Žinutė kitiems
Rašau ne tam, kad pasiskųsčiau. Pamoka išmokta, pinigai prarasti, gyvenimas tęsiasi.
Rašau tiems, kurie šiandien ieško buto. Kurie žiūri nuotraukas ir svarsto „o gal šitas?”. Kurie dar nežino, kad aukštos lubos – ne tik estetika, bet ir šildymo sąskaita.
Paprašykite sertifikato. Paklauskite skaičių. Paskaičiuokite patys. Nepasitikėkite „normaliai”.
Nes kai sausį gausite 340 eurų sąskaitą, bus per vėlu.
Epilogas
Tas gražus butas senamiestyje – vis dar gražus. Vis dar turi charakterį, aukštas lubas, didelius langus. Tiesiog dabar žinau, kiek tas charakteris kainuoja.
Kai kas moka už grožį. Aš sumokėjau už pamoką.
Jūs galite išmokti pigiau.
