Prekės ženklas, kurį naudojate, gali būti ne jūsų: ką Lietuvos verslininkai sužino per vėlai

Verslas auga. Klientai ateina patys, nes pavadinimas jau žinomas. Socialiniai tinklai pilni teigiamų atsiliepimų. Ir staiga – registruotas laiškas su reikalavimu nutraukti veiklą šiuo pavadinimu. Pasirodo, prieš pusantrų metų kažkas užregistravo beveik identišką prekės ženklą. Ne todėl, kad jūs kažką padarėte blogai. Tiesiog – nepadarėte vieno paprasto žingsnio laiku.

Tai ne filmo scenarijus. Tokios situacijos Lietuvoje kartojasi reguliariai, ir kiekvieną kartą verslininkui tai tampa šoku. Dažniausiai todėl, kad intelektinės nuosavybės teisė suvokiama kaip kažkas tolima – skirta farmacijos gigantams ar technologijų korporacijoms, bet tikrai ne mažam kavinės ar grožio studijos savininkui.

Prekės ženklas nėra tik logotipas

Pirmasis nesusipratimas – galvoti, kad prekės ženklas ir logotipas yra tas pats. Logotipas yra vizualinis elementas. Prekės ženklas gali apimti kur kas daugiau: pavadinimą, šūkį, specifinę spalvų kombinaciją, garsą, net kvapą. „McDonald’s” auksinės arkos yra prekės ženklas. Bet prekės ženklas yra ir tas specifinis garso signalas, kurį išgirstate jų reklamoje.

Lietuvoje prekės ženklą registruoja Valstybinis patentų biuras. Procesas nėra nei ilgas, nei ypatingai brangus – standartinė rinkliava už vieną klasę siekia keliasdešimt eurų. Tačiau prieš registruojant verta atlikti paiešką, ar toks ženklas jau neegzistuoja. Paieška nemokama ir prieinama internetu per Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) duomenų bazę.

Autorių teisės: kas atsitinka, kai nesusitariate iš anksto

Fotografas nufotografavo jūsų produkciją. Nuotraukos puikios, sumokėjote už darbą, naudojate jas visur – svetainėje, socialiniuose tinkluose, reklaminėje medžiagoje. Po metų fotografas parašo: „Prašau pašalinti mano nuotraukas arba sumokėti licencinį mokestį.”

Ar jis teisus? Dažniausiai – taip. Sumokėjimas už darbą nereiškia autorių teisių perėjimo. Jei sutartyje nebuvo aiškiai nurodyta, kad visos turtinės teisės pereina užsakovui, fotografas lieka autorius su visomis iš to kylančiomis teisėmis.

Ta pati logika galioja dizaineriams, kopiraiteeriams, programuotojams, iliustratoriams. Kiekvienas, kas kuria intelektinį turinį, automatiškai tampa autoriumi. Ir tos teisės neišnyksta vien todėl, kad kažkas sumokėjo sąskaitą.

Sprendimas paprastas, bet reikalauja disciplinos: kiekviena užsakymo sutartis turi turėti punktą apie turtinių teisių perdavimą. Vienas sakinys, kuris sutaupys tūkstančius.

Domeno vardas – silpnesnė apsauga nei manote

Daugelis verslininkų jaučiasi saugūs, nes turi domeno vardą su savo pavadinimu. Deja, domeno registracija nesuteikia jokių intelektinės nuosavybės teisių. Tai tik techninis interneto adresas, ne teisinis dokumentas.

Jei kažkas užregistruos prekės ženklą su jūsų pavadinimu, jis turės teisę reikalauti, kad jūs atiduotumėte domeną. Ne atvirkščiai. Todėl domeno registracija ir prekės ženklo registracija – du atskiri veiksmai, kurie turėtų eiti kartu.

Dar vienas niuansas – .lt domenas neapsaugo nuo to, kad kažkas užregistruos tokį patį .com ar .eu adresą. Jei planuojate augti, verta pagalvoti apie kelių domenų registraciją jau pradžioje.

Kai imituoja jūsų produktą

Sukūrėte unikalų gaminį. Pardavimai puikūs. Po pusmečio rinkoje atsiranda beveik identiškas produktas – kitu pavadinimu, bet tokios pačios formos, spalvų, net pakuotės stilistikos. Ką daryti?

Atsakymas priklauso nuo to, ką apsaugojote iš anksto. Jei turite registruotą pramoninį dizainą – galite reikalauti nutraukti kopijavimą ir atlyginti žalą. Jei turite tik idėją be jokios registracijos – situacija sudėtingesnė.

Pramoninio dizaino registracija Lietuvoje galioja iki 25 metų ir apsaugo gaminio išorinę išvaizdą – formą, kontūrus, ornamentus, spalvas, tekstūrą. Tai ypač aktualu maisto pramonei, kosmetikai, baldams, aprangai ir priedams.

ES lygmeniu egzistuoja ir neregistruoto dizaino apsauga – ji galioja trejus metus nuo gaminio pirmojo viešo paskelbimo. Tačiau įrodyti pažeidimą be registracijos kur kas sunkiau.

Franšizė ir intelektinė nuosavybė – kas kam priklauso

Franšizės verslo modelis tiesiogiai remiasi intelektine nuosavybe. Franšizės davėjas suteikia teisę naudoti prekės ženklą, receptūras, verslo procesus, vizualinį identitetą. Mainais – mokestis ir griežtų standartų laikymasis.

Problema kyla, kai franšizės gavėjas nusprendžia atsiskirti. Kas nutinka su receptūromis, kurias jis patobulino? Su klientų baze, kurią jis sukūrė? Su darbuotojais, kurie išmoko dirbti pagal franšizės standartus?

Aiškiai surašyta franšizės sutartis turėtų atsakyti į visus šiuos klausimus. Praktikoje – ne visada taip būna. Ir tada prasideda ilgi, brangūs ginčai, kuriuose niekas nelaimi.

Socialinių tinklų turinys – pilkoji zona

Kas yra jūsų įmonės „Instagram” paskyros turinio savininkas? Jei turinį kūrė darbuotojas darbo metu – paprastai darbdavys. Jei samdytas SMM specialistas be aiškios sutarties – situacija neapibrėžta.

O kas, jei darbuotojas, kuris kūrė turinį ir sukaupė sekėjus, išeina iš darbo ir nori pasiimti paskyrą su savimi? Teisiškai vienareikšmio atsakymo nėra, jei nebuvo susitarta iš anksto.

Dar sudėtingiau su influencerių bendradarbiavimu. Jei influenceris sukūrė turinį su jūsų produktu – kas turi teisę tą turinį naudoti ateityje, kituose kanaluose, kitose rinkose? Kiekvienas toks bendradarbiavimas turėtų turėti rašytinį susitarimą su aiškiomis turinio naudojimo sąlygomis.

Apsauga ES lygmeniu – viena paraiška, 27 šalys

Lietuvos rinka maža. Jei verslas turi ambicijų augti, verta žinoti, kad ES prekės ženklas ir ES dizainas registruojami vienoje vietoje – Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje Alikantėje. Viena paraiška suteikia apsaugą visose 27 valstybėse narėse.

Tai efektyviau ir pigiau nei registruotis kiekvienoje šalyje atskirai. Tiesa, yra ir rizika – jei ženklas prieštarauja esamam ženklui bent vienoje šalyje, visa paraiška gali būti atmesta.

Galutinė mintis

Intelektinė nuosavybė nėra abstrakcija. Tai kasdieniai verslo sprendimai: kaip suformuluoti sutartį, ką registruoti, kaip apsaugoti tai, kas sukurta. Didžioji dalis problemų kyla ne iš blogos valios, o iš paprasčiausio nežinojimo. Ir būtent todėl kelios valandos, skirtos šių klausimų supratimui, gali apsaugoti nuo metų trunkančių ginčų.