Kol privačių namų savininkai dar svarsto, ar jiems reikia energetinio sertifikato, komercinių pastatų rinka jau susidūrė su realybe: be sertifikato – nei parduosi, nei išnuomosi, o žema energetinė klasė tiesiogiai mažina nuomos kainą ir turto vertę.
Didelės tarptautinės kompanijos – IT, finansų, konsultacijų – į nuomos sutarčių reikalavimus jau standartiškai įtraukia energetinės klasės minimumą. „Mūsų ESG politika neleidžia nuomotis biurų žemesnės nei C klasės pastate” – tai ne ateities scenarijus, o šiandienos realybė Vilniaus verslo centre.
Kodėl tai svarbu nuomotojui
Komercinis pastatas su žema energetine klase – E, F ar G – patiria kelis neigiamus efektus vienu metu.
Pirma – mažesnės nuomos pajamos. Vilniuje A klasės biurų pastatuose nuomos kainos yra vidutiniškai penkiolika–dvidešimt procentų aukštesnės nei C ar D klasės. Tai nėra vien prestižo klausimas – nuomininkai skaičiuoja bendras patalpų išlaikymo kaštus, ir energetiškai efektyvesnis pastatas reiškia mažesnes komunalines sąskaitas.
Antra – ilgesnė paieška. Efektyvūs pastatai išnuomojami greičiau – vidutiniškai per du–tris mėnesius, kai neefektyvūs gali stovėti tušti šešis mėnesius ir ilgiau.
Trečia – turto vertė. Investicinių fondų vertintojai jau įtraukia energetinę klasę į turto vertinimo modelius. Žema klasė reiškia didesnę renovacijos riziką ir mažesnę ilgalaikę vertę.
Sertifikavimo procesas komerciniam pastatui
Energetinio naudingumo sertifikavimas komerciniam pastatui yra sudėtingesnis nei gyvenamajam – vertinamos ne tik pastato fizinės savybės, bet ir inžinerinės sistemos: šildymas, vėsinimas, ventiliacija, apšvietimas, karštas vanduo. Dideliame biurų pastate šios sistemos gali būti labai kompleksiškos, todėl sertifikavimas užtrunka ilgiau ir kainuoja daugiau.
Tačiau investicija atsiperka greitai: sertifikatas ne tik atitinka teisinį reikalavimą, bet ir suteikia objektyvią informaciją apie pastato energetinę būklę – informaciją, kuri leidžia priimti pagrįstus sprendimus apie renovaciją, modernizaciją ar pardavimą.
Europos reguliavimo kryptis
ES Pastatų energetinio naudingumo direktyva (EPBD) numato, kad iki 2030 metų visi komerciniai pastatai turi turėti ne žemesnę nei E klasę, o iki 2033 – ne žemesnę nei D. Tai reiškia, kad savininkai, kurių pastatai šiandien yra F ar G klasės, per artimiausius metus privalės arba renovuoti, arba parduoti – nes neatitinkantys reikalavimų pastatai tiesiog negalės būti nuomojami.
Tai nėra tolima perspektyva – tai keli metai. Ir kuo anksčiau savininkas sužino tikrąją savo pastato būklę, tuo daugiau laiko turi pasiruošti. Energinio naudingumo sertifikatas yra pirmasis žingsnis tame procese – diagnostika, be kurios negalimas joks racionalus veiksmų planas.
Žalieji sertifikatai
Kai kurie komercinio NT savininkai eina dar toliau – siekia BREEAM, LEED ar kitos tarptautinės žaliosios sertifikacijos. Šie sertifikatai apima žymiai daugiau nei energetinis efektyvumas – vandens taupymą, medžiagų tvarumą, darbo aplinkos kokybę – bet energetinis naudingumo sertifikatas yra būtinas pagrindas, be kurio joks žaliasis sertifikatas neįmanomas.
Vilniuje jau daugiau nei trisdešimt biurų pastatų turi BREEAM sertifikatą – ir šis skaičius kasmet auga. Tai rodo rinkos kryptį: energetinis efektyvumas nebėra „nice to have” – tai „must have”, be kurio komercinis pastatas praranda konkurencinį pranašumą.
Komercinė nekilnojamojo turto rinka keičiasi – ir energetinis sertifikavimas yra ne kliūtis tame procese, o navigacinis įrankis, kuris padeda priimti teisingus sprendimus tinkamu laiku.
Verslo pasaulis kalba skaičių kalba. Energetinis sertifikatas yra dokumentas, kuris tą kalbą paverčia konkrečiais parametrais – kilovatvalandėmis, klasėmis, eurais per kvadratą. Tai informacija, kurią supranta tiek savininkas, tiek nuomininkas, tiek vertintojas. Ir kuo anksčiau šią informaciją turite – tuo geriau galite ją panaudoti savo naudai, ne kieno nors kito.
