Sinchroninio vertimo užuomazgos: kaip Niurnbergo procesas pakeitė kalbų pasaulį

Tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt penktųjų lapkritis. Pietų Vokietijoje prasideda teismo procesas, kurio reikšmė istorijai bus matuojama dešimtmečiais. Niurnbergo procesas, kuriame teisiami nacistinės Vokietijos vadovai, susiduria su iki tol neregėtu praktiniu iššūkiu — keturiomis oficialiosiomis kalbomis (anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių) procesas turi vykti taip, kad nė vienas dalyvis nebūtų uždelstas dėl kalbos barjero. Iki tos akimirkos teismų pasaulyje vyravo nuoseklusis vertimas, kuriame kalbėtojas sustoja, vertėjas išverčia, ir tik tada pokalbis tęsiamas. Skaičiavimai parodė: jei procesas vyks tokiu būdu, jis užtruks ne aštuonis mėnesius, o ketverius metus.

Inžinerinis sprendimas, gimęs iš būtinybės

Sprendimą pasiūlė pulkininkas Leonas Dostertas — Šiaurės Amerikos lingvistas, vėliau tapęs Džordžtauno universiteto profesoriumi. Jo idėja buvo paprasta savo koncepcija ir radikali savo įgyvendinimu: vertėjai sėdi izoliuotose kabinose, klauso kalbėtojo per ausines ir tuo pačiu metu kalba į mikrofoną, perduodami vertimą savo kalba. Klausytojai salėje renkasi reikiamą kalbą savo ausinėse.

Įranga buvo improvizuota — IBM kompanija pristatė pirmąją sistemą, vadinamą „Filene-Finlay“, kuri leido vienu metu transliuoti kelis garso kanalus. Vertėjų komanda buvo surinkta iš įvairiausių šaltinių: universitetų lingvistų, karinių pareigūnų, civilių specialistų. Daugelis iš jų pirmąkart susidūrė su tokia darbo forma. Klaidos pirmosiomis dienomis buvo dažnos, kai kurie vertėjai nepakėlė tempo ir buvo pakeisti.

Kognityvinis krūvis ir profesijos formavimasis

Sinchroninis vertimas reikalauja smegenų darbo, kurį tyrėjai vėliau aprašė kaip vieną iš sudėtingiausių kognityvinių užduočių, atliekamų žmogaus. Vertėjas vienu metu klauso, supranta, analizuoja, formuluoja ir kalba — šie veiksmai vyksta lygiagrečiai, nes jeigu kuris nors iš jų sustabdomas, viso proceso vientisumas nutrūksta. Genevos universiteto tyrėjai aštuntajame dešimtmetyje nustatė, kad vertėjo smegenų aktyvumas tokiomis akimirkomis prilyginamas lakūno bandytojo veiklos lygiui.

Būtent dėl šio krūvio sinchroniniai vertėjai dirba poromis ir keičiasi maždaug kas trisdešimt minučių. Po šio laikotarpio vertimo kokybė statistiškai pradeda kristi, atsiranda dažnesnės pauzės, prarandami niuansai. Tai ne fizinis nuovargis — tai darbinės atminties išsekimas, kurį atstato tik visiškas pertraukos laikas, dažniausiai nuo dvidešimties iki trisdešimties minučių. Kokybiškas tarptautinis renginys su sinchroniniu vertimu visada planuojamas turint omenyje šiuos žmogaus fiziologijos rodiklius.

Renginių organizatoriai ir profesionalūs sprendimai

Šiandien sinchroninis vertimas tapo neatsiejama tarptautinių verslo renginių dalimi. Lietuvoje stipriausiai augantis sektorius — IT konferencijos, medicinos forumai ir teisinės konferencijos, kuriose dalyviai iš septynių–aštuonių valstybių nori bendrauti realiu laiku. Be tinkamai parengtos vertimų komandos toks bendravimas tampa neįmanomas.

Renginių organizatoriai, kurie planuoja didesnio masto susitikimus, dažnai užsakomos profesionalios vertimų žodžiu paslaugos iš specializuotų biurų, kuriuose vertėjai jau iš anksto susipažįsta su renginio terminija, dokumentais ir kalbėtojų pranešimų santraukomis. Toks pasiruošimas yra esminis kokybės elementas — niekas neatlieka tikslaus vertimo iš pirmo karto, ypač kai kalbama apie specifinius techninius ar teisinius terminus, kurių vertimas privalo būti vienodas viso renginio metu.

Technologinė plėtra ir hibridiniai formatai

Pastaraisiais metais sinchroninio vertimo rinka patyrė dar vieną perversmą — nuotolinis vertimas. COVID pandemija paspartino procesą, kuris jau buvo pradėjęs formuotis. Šiandien vertėjai dažnai dirba iš studijų, jungdamiesi prie renginių per specializuotas platformas. Tai sumažino logistikos kaštus, leido formuoti vertėjų komandas iš skirtingų pasaulio kampelių pagal konkretaus renginio kalbų derinį.

Tačiau nuotolinio vertimo kokybė priklauso nuo daug daugiau veiksnių, nei tradicinio. Internetinio ryšio stabilumas, kalbėtojo mikrofono kokybė, akustinė aplinka — visi šie aspektai veikia galutinį rezultatą. Profesionalūs vertimų biurai prieš renginį atlieka technines patikras ir testinius pokalbius, kad išvengtų bet kokių techninių staigmenų realiu laiku.

Niurnbergo paveldas šiandienos versle

Tas, kas užsako vertimo paslaugą šiandien, retai galvoja apie tai, kad jis pasinaudoja tradicija, gimusia teismų salėje prieš aštuonis dešimtmečius. Tačiau metodologija, profesijos standartai, etikos kodeksas — visi šie elementai išaugo iš to ankstyvojo eksperimento.

Daugiau apie šios profesijos plėtrą Lietuvos rinkoje gali papasakoti specializuotas vertimų biuras Vilniuje — čia konsultacijos teikiamos tiek dėl konkrečių renginių, tiek dėl bendrų tendencijų sektoriuje. Profesijos istorija ir šiandienos praktika kasdienėje rutinoje susitinka būtent tokiose vietose.